Pertraukos sukelia perversmą kasdieniame darbe: štai kaip mikro pertraukėlės padidina jūsų našumą!

Stresas ir įtempimas kasdieniame darbe turi įtakos ne tik darbuotojų savijautai, bet ir produktyvumui. Remiantis ataskaita, kurią pateikė finansai.net Mikro pertraukos gali padėti neutralizuoti neigiamą poveikį. Pagal Darbo laiko įstatymo (ArbZG) 4 skirsnį darbdaviai privalo suteikti pertraukas. Darbuotojai, dirbantys daugiau nei šešias valandas, privalo daryti ne trumpesnę kaip 30 minučių pertrauką, o dirbantys daugiau nei devynias valandas – 45 minučių pertrauką, kurią taip pat galima padalyti į tris pertraukas po 15 minučių.

Sveikatos ir darbo iniciatyvos (iga) atlikta apklausa rodo, kad maždaug ketvirtadalis iš 323 respondentų dažnai arba visada atsisako pertraukų. Pagrindinės to priežastys yra laiko ir terminų spaudimas bei darbuotojų trūkumas. Pertraukos dažnai vyksta tiesiai darbo vietoje, todėl atsinaujinimas apsunkinamas. Kita vertus, mikro pertraukėlės yra trumpos pertraukėlės nuo kelių sekundžių iki 10 minučių ir gali sumažinti nuovargį bei padidinti energijos lygį, net jei tiesioginis našumo padidėjimas dar neįrodytas. Psichologas Friedhelmas Nachreineris pabrėžia, kad mikro pertraukėlės turėtų padėti išvengti pervargimo.

Pertraukų kultūros skatinimas darbo vietoje

Be to, pabrėžiama sveikatos skatinimo darbo vietoje (WGF), galinčio pagerinti pertraukų kultūrą, svarba. Svarbios BGF temos – streso valdymas, streso prevencija, poilsis ir atsipalaidavimas darbo vietoje. Pasiūlymai, kaip pagerinti pertraukų kultūrą, yra įrengti pertraukų zonas su sėdimomis vietomis ir sukurti ramias patalpas trumpiems, ne ilgesniems nei 10–15 minučių, miegui. Tačiau Hanna Zieschang perspėja, kad ilgesnis miegas gali sukelti gilesnes miego fazes ir sukelti nuovargį. Gudrun Wagner taip pat ragina iš naujo įvertinti veiklos modelį, kuris grindžiamas ne tik darbo valandomis.

Kitas rūpestis susijęs su didžiuliu teisiškai privalomų pertraukų trūkumu. Kaip dguv.de ataskaitų, vis daugiau darbuotojų ir vadovų atsisako šių pertraukų, todėl gali padidėti nelaimingų atsitikimų rizika. Tyrimai rodo, kad pertraukos sumažina nelaimingų atsitikimų riziką, o trumpos pertraukos gali netgi padidinti našumą, nors ir sutrumpina darbo valandas. Svarbiausia išvada – fizinė ir psichinė pusiausvyra pertraukų metu yra itin svarbi, o dienos šviesa skatina budrumą.