Klimato reklama ant maisto pakuočių: kaip finansų ekspertai tikrina pažadus

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Remiantis www.tlz.de ataskaita, vis daugiau maisto produktų reklamuojama kaip nekenksmingi klimatui. Tačiau vartotojų konsultavimo centrų atliktas tyrimas rodo, kad daugelis šių teiginių yra klaidinantys ir atspindi klaidingus gamintojų reklaminius pažadus. Iš 87 išbandytų produktų 53 buvo reklamuojami kaip „klimato neutralūs“, o kai kurie – kaip „teigiami klimatui arba CO2“. Tai gali sukelti klaidingą vartotojų nuomonę. Ant pakuotės esančius pažadus dažnai sunku patikrinti ir trūksta aiškių paaiškinimų, kaip klasifikuoti teiginius dėl klimato ir CO2. Be to, įmonės dažnai remiasi papildoma informacija internete, todėl vartotojams tampa sunkiau patikrinti. Už informacijos, kurios negalima patikrinti, dažnai slypi kompensacijų mokėjimai kompensavimo projektuose, ...

Gemäß einem Bericht von www.tlz.de, werden immer mehr Lebensmittel als klimaschonend beworben. Doch eine Untersuchung der Verbraucherzentralen zeigt, dass viele dieser Aussagen irreführend sind und falsche Werbeversprechen der Hersteller darstellen. Von 87 getesteten Produkten, wurden 53 als „klimaneutral“ beworben, und einige als „klima- oder CO2-positiv“. Dies kann bei Verbrauchern zu falschen Vorstellungen führen. Oftmals sind die Versprechen auf der Verpackung schwer überprüfbar, und es fehlen klare Erklärungen zur Einordnung von Klima- und CO2-Aussagen. Zusätzlich verweisen Unternehmen häufig auf weiterführende Informationen im Internet, was die Überprüfung für Verbraucher erschwert. Hinter Angaben, die sich nicht belegen lassen, stecken häufig Ausgleichszahlungen in Kompensationsprojekte, …
Remiantis www.tlz.de ataskaita, vis daugiau maisto produktų reklamuojama kaip nekenksmingi klimatui. Tačiau vartotojų konsultavimo centrų atliktas tyrimas rodo, kad daugelis šių teiginių yra klaidinantys ir atspindi klaidingus gamintojų reklaminius pažadus. Iš 87 išbandytų produktų 53 buvo reklamuojami kaip „klimato neutralūs“, o kai kurie – kaip „teigiami klimatui arba CO2“. Tai gali sukelti klaidingą vartotojų nuomonę. Ant pakuotės esančius pažadus dažnai sunku patikrinti ir trūksta aiškių paaiškinimų, kaip klasifikuoti teiginius dėl klimato ir CO2. Be to, įmonės dažnai remiasi papildoma informacija internete, todėl vartotojams tampa sunkiau patikrinti. Už informacijos, kurios negalima patikrinti, dažnai slypi kompensacijų mokėjimai kompensavimo projektuose, ...

Klimato reklama ant maisto pakuočių: kaip finansų ekspertai tikrina pažadus

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.tlz.de, vis daugiau maisto reklamuojama kaip nekenksminga klimatui. Tačiau vartotojų konsultavimo centrų atliktas tyrimas rodo, kad daugelis šių teiginių yra klaidinantys ir atspindi klaidingus gamintojų reklaminius pažadus.

Iš 87 išbandytų produktų 53 buvo reklamuojami kaip „klimato neutralūs“, o kai kurie – kaip „teigiami klimatui arba CO2“. Tai gali sukelti klaidingą vartotojų nuomonę. Ant pakuotės esančius pažadus dažnai sunku patikrinti ir trūksta aiškių paaiškinimų, kaip klasifikuoti teiginius dėl klimato ir CO2. Be to, įmonės dažnai remiasi papildoma informacija internete, todėl vartotojams tampa sunkiau patikrinti.

Už informacijos, kurios negalima patikrinti, dažnai slypi kompensacijų mokėjimai kompensacijų projektuose, kurie, vartotojų konsultavimo centro teigimu, neįvykdo to, ką žada. To pavyzdys yra klimato apsaugos projektai, tokie kaip hidroelektrinės, kurios statomos ekonominiais, bet ne pirmiausia klimato apsaugos sumetimais.

Kadangi šiuo metu nėra pripažintų ruonių klimato reklamos srityje, vartotojų konsultacijų centras rekomenduoja mažiau dėmesio skirti įmonės pažadams, o ne atkreipti dėmesį į tikrai tvarią mitybą. Tai, be kita ko, apima gyvūninės kilmės produktų mažinimą, maisto švaistymo namuose mažinimą ir ekologiškų, regioninių ir sezoninių produktų pirkimą.

Ši klaidinanti klimato reklama gali paskatinti vartotojus pirkti produktus, kurie, jų nuomone, yra tvarūs, nors tikrasis poveikis klimatui ir aplinkai yra abejotinas. Gamintojai turi pateikti skaidrią ir patikrinamą informaciją, o vartotojai – priimti pagrįstus pirkimo sprendimus.

Skaitykite šaltinio straipsnį www.tlz.de

Į straipsnį