Rusijos šešėlinis laivynas: 900 laivų kelia grėsmę Baltijos jūrai!

Rusijos šešėlinis laivynas: 900 laivų kelia grėsmę Baltijos jūrai!

Dabartinės geopolitinės raidos kontekste Rusijos „šešėlinis laivynas“ vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Manoma, kad šis slaptas laivynas, kurį sudaro apie 900 senų, neregistruotų laivų, yra skirtas apeiti Vakarų naftos embargą, įvestą dėl Ukrainos karo. Šią informaciją patvirtina ir prancūzų admirolas Benua de Guibertas, kuris pabrėžia, kad Lamanšo sąsiauryje kasdien stebima apie dešimt šių laivų. Iš laivybos registro matyti, kad daugelis minėtų laivų dažnai nėra tinkamai apdrausti, o tai kelia didelį pavojų saugai, įskaitant ekologinių nelaimių grėsmę.

„Šešėlinio laivyno“ problema neapsiriboja tik Rusija, bet apima ir kitas valstybes, tokias kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. Šiam laivynui naudingas tarptautinės jūrų teisės liberalumas ir pasaulinio jūrų eismo skaidrumo trūkumas, o tai labai apsunkina stebėjimą. Nors esama skirtingų skaičiavimų apie laivų skaičių – Estijos gynybos ministras teigia, kad apie 500, „Greenpeace“ – apie 200, priemonių prieš šį laivyną poreikis yra neginčijamas.

ES sankcijos ir naujos priemonės

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, Europos Sąjunga planuoja išplėsti Rusijos naftos gabenimui naudojamų laivų sąrašą 77 laivais, kaip dalį 18-ojo sankcijų raundo. Vokietija ir Švedija jau ėmėsi naujų priemonių, siekdamos sugriežtinti tanklaivių su netinkamu draudimu kontrolę. Nuo 2025 m. liepos 1 d. tanklaivių įgulų bus klausiama dėl draudimo nuo naftos išsiliejimo padarytos žalos. Nukrypimai pastebimi visoje Europoje, todėl gali būti taikomos sankcijos.

Federalinis transporto ministras Patrickas Schniederis pabrėžia, kad būtina skubiai susidaryti išsamų vaizdą, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių. Ši iniciatyva ypač aktuali, nes nepaisant ES draudimo, daugiau nei dešimt laivų ir toliau tiekia Rusijos žalią naftą tiesiai į Europos uostus. „Report Mainz“ tyrimai rodo, kad naftos išsiliejimo pavojus judriuose Baltijos jūros vandenyse didėja. Aplinkosaugos aktyvistai, kaip Greenpeace aktyvistė Nina Noelle, naudoja GPS sekimo įrenginius, kad ištirtų galimo naftos dėmės plitimą Baltijos jūroje.

Laivų judėjimas Baltijos jūroje

Remiantis pranešimais, nuo Ukrainos karo pradžios padaugėjo tanklaivių, gabenančių Rusijos žalią naftą per Baltijos jūrą. „Greenpeace“ dokumentai, kad 2023 metais per Baltijos jūrą praplaukė beveik 1000 naftos tanklaivių, o tai yra didžiausias skaičius. Palyginti su 2021 metų pirmaisiais septyniais mėnesiais, kai buvo užfiksuota tik 290 tanklaivių, pastebimas nerimą keliantis aktyvumo padidėjimas. Dalis šio laivyno aiškiai pažeidžia ES sankcijas, kurios nuo 2023 metų kovo uždraudė Rusijos žalios naftos gabenimą laivais į ES.

Pavyzdiniai gabenimai, tokie kaip tanklaivis „Calida“, kuris iš Ust Lugos išplaukė 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir atplaukė į Augustą, Italiją, 2024 m. rugsėjo 11 d., iliustruoja šio laivyno stebėjimo iššūkius. Palydoviniai duomenys rodo, kad daugelis šių laivų, atplaukę į ES uostus, krovėsi Rusijos uostuose ir sumažino grimzlę, siekdami apgauti galimą kontrolę.

ES Komisija pabrėžia, kad sankcijų stebėjimas yra valstybių narių atsakomybė. Nepaisant to, dabartinė situacija rodo, kad ES valstybių narių, įskaitant Vokietijos federalinę vyriausybę, bendradarbiavimas ir koordinavimas yra būtinas. Federalinė vyriausybė planuoja taikyti sankcijas daugiau naftos tanklaivių ir palaiko glaudžius ryšius su G7 ir ES partneriais.

Situacija, susijusi su Rusijos šešėliniu laivynu, tebėra įtempta, o tarptautinės bendruomenės susiduria su iššūkiu imtis veiksmingų priemonių ekonominei ir aplinkos rizikai sumažinti.

Daugiau informacijos galite rasti straipsniuose iš Merkurijus ir dienos naujienos.