Europos ekonomiką ištiko krizė: kur naujovės?

Europa susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais, kuriems būdingas ryškus pramonės nuosmukis ir didelis netikrumas dėl ekonominės ateities. Pagal tai IPG žurnalas Sumažėjo gamyba, nenoras investuoti ir didėjo pasaulinis konkurencinis spaudimas. Prie šių problemų prisideda didelės energijos kainos ir didelė investicijų rizika.

Didėjantis inovacijų atotrūkis tarp Europos, Kinijos ir JAV, ypač pagrindinių žaliosios ir skaitmeninės transformacijos technologijų srityje, kelia ypatingą susirūpinimą. Siekiant išspręsti šią problemą, reikalinga į ateitį nukreipta ekonominė politika, kurioje trumpalaikis stabilumas derinamas su ilgalaikėmis inovacijų strategijomis. Gerai žinomos ekonominės politikos koncepcijos, tokios kaip mokesčių mažinimas ir biurokratijos mažinimas, aptariamos kaip dabartinių iššūkių sprendimai, tačiau laikomos pasenusiomis.

Technologinis atsilikimas Europoje

Europos pramonės kraštovaizdis išgyvena esminius pokyčius, kuriuos įtakoja skaitmenizacija, dekarbonizacija ir geopolitiniai pokyčiai. Didžiulės Kinijos investicijos į robotiką, dirbtinį intelektą ir ekologiškas technologijas palieka Europą užnugaryje. Be to, JAV nustato naujus skaitmeninių platformų technologijų ir dirbtinio intelekto standartus, remiamus milijardinėmis investicijomis.

Europai gresia pralaimėjimas pasaulinėse lenktynėse dėl skaitmeninių technologijų ir darbo vietų. JAV Infliacijos mažinimo įstatymas (IRA) skatina vandenilio, baterijų ir klimatui neutralių pramonės procesų gamybą, o tai dar labiau padidina konkurencinį spaudimą Europos pramonei. Norint įveikti šiuos iššūkius, būtina greita ir drąsi Europos ekonomikos pertvarka, paremta tikslinėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą.

Tvari ekonominė politika turi sutelkti dėmesį į klimato neutralumo, technologinio suverenumo ir socialinio stabilumo klausimus. Tam reikalingos aiškios politinės gairės, kad būtų sukurtas saugumas ir pasitikėjimas ekonominiu kursu. Reguliavimas ir finansavimas turi būti suderinti siekiant bendro tikslo, kad būtų galima veiksmingai paremti reikiamus pokyčius.

Be to, Europos skaitmeninis suverenitetas yra pagrindinis rūpestis. Vėlgi Europos ekonominių tyrimų centras ataskaitų, galingi skaičiavimo pajėgumai yra labai svarbūs kuriant skaitmenines technologijas ir dirbtinio intelekto programas. Europa šiuo metu yra priklausoma nuo JAV skaitmeninių kompanijų, todėl norint sustiprinti skaitmeninį suverenitetą ir plėsti kompetencijas, būtina investuoti į savo skaitmeninę infrastruktūrą. Viešąsias investicijas turėtų papildyti privatus finansavimas, pavyzdžiui, per Europos didelio našumo kompiuterijos bendrąją įmonę.

Pagrindinis dėmesys skiriamas AI reglamento įgyvendinimui ES valstybėse narėse, siekiant skatinti teisinio tikrumo ir inovacijų potencialo pusiausvyrą. Tokiomis iniciatyvomis, kaip Europos sveikatos duomenų erdvė, siekiama sukurti geresnę diagnostiką ir terapiją kaupiant duomenis, pabrėžiant supaprastinto ir suderinto reguliavimo svarbą, padedantį mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti dirbtinio intelekto sprendimus laikantis teisės aktų reikalavimų.