Senatvės skurdas Vokietijoje: vis daugiau senjorų priklauso nuo bazinio saugumo!

Senatvės skurdas Vokietijoje: vis daugiau senjorų priklauso nuo bazinio saugumo!

Senatvės skurdas Vokietijoje yra auganti problema, kurios matmenys pastaraisiais metais labai pasikeitė. Remiantis naujausiu pranešimu, kurį pateikė Draudimo žurnalas Vis daugiau vyresnio amžiaus piliečių gauna elementarų saugumą senatvėje. 2021 m. gruodžio mėn. jau buvo 589 000 žmonių, kurie buvo priklausomi nuo šios finansinės paramos. Tai atitinka padidėjimą, palyginti su 2020 m., kai 564 000 senjorų pareikalavo bazinio saugumo.

Senjorų, kuriems taikomas pagrindinis saugumas, dalis yra 3,4%. Tarp Vokietijos piliečių ši dalis yra mažesnė – 2,6%, o užsieniečių – 17,5%. Taip pat yra didelis regioninis skirtumas – 3,7 % senjorų Vakarų Vokietijoje ir 2,2 % Rytų Vokietijoje gauna pagrindinį saugumą.

Demografiniai pokyčiai

Pasikeitė ir demografinė padėtis Vokietijoje. 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius išaugo nuo 16,6 mln. 2011 m. iki 18,4 mln. 2021 m., ty 11 proc. Šios amžiaus grupės dalis tarp visų gyventojų išaugo nuo 20,7% (2011 m.) iki 22,1% (2021 m.). Šie statistiniai duomenys rodo, kad pensijų lygis pastaraisiais metais ne tik didėjo, bet ir toliau didės, ypač prognozuojant apie 54 proc. 2060 m., įvertinus 65 metų ir vyresnių pensijų gavėjų skaičių 100 dirbančių žmonių.

Kita įdomi tendencija – vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didėjimas. 2021 m. dirbo 12,9% 65–75 metų amžiaus žmonių, o tai yra reikšmingas padidėjimas, palyginti su 2011 m. (7,0%). Šioje amžiaus grupėje dirbančių asmenų dalis ypač didelė tarp moterų (9,9 proc.) ir vyrų (16,2 proc.).

Pensininkų finansinė padėtis

Nepaisant didėjančio dalyvavimo darbo rinkoje, daugelio vyresnio amžiaus žmonių finansinė padėtis kelia nerimą. 2021 metais 4,9 milijono pensininkų gyveno su mažesnėmis nei 1000 eurų mėnesinėmis grynosiomis pajamomis. Tai atitinka 27,8 % pensininkų, 38,2 % moterų ir 14,7 % vyrų. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad nemaža dalis senjorų Vokietijoje kenčia nuo skurdo senatvėje.

Federalinė vyriausybė įvedė vienkartinį fiksuotą energijos kainos tarifą pensininkams kaip dalį savo trečiojo pagalbos paketo, kuriuo siekiama padėti mažai uždirbantiems. Šios priemonės būtinos siekiant įveikti didėjančių pragyvenimo išlaidų ir nuolatinio skurdo senatvėje iššūkius.

Apskritai akivaizdu, kad diskusija apie senatvės skurdą Vokietijoje tampa vis aktualesnė. Valstybės paramos sistemos turi būti nuolat stebimos ir prireikus koreguojamos taip, kad senatvėje niekas neprireiks. Demografiniams pokyčiams taip pat reikalingi naujoviški metodai, siekiant užtikrinti ilgalaikę visų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Daugiau informacijos rasite reportaže iš Destatis.