Vokietija darbo laiko dilema: Merz reikalauja daugiau valandų prie stalo!

Vokietija darbo laiko dilema: Merz reikalauja daugiau valandų prie stalo!

Dabartiniame kreipimesi kancleris Friedrichas Merzas ragina pailginti darbo valandas Vokietijoje. Tai atrodo būtina, nes Vokietijos ekonomikos instituto (IW) vertinimas rodo, kad darbo valandų skaičius Vokietijoje yra palyginti mažas, palyginti su kitomis šalimis. 2023 metais 15–64 metų amžiaus darbuotojų vidutinis darbo laikas buvo tik 1036 valandos. Palyginimui: Graikija užfiksavo 1 172 valandas, Lenkija net 1 304 valandas, o Naujoji Zelandija pirmauja su daugiau nei 1 400 valandų. Prie šios tendencijos prisideda ir daugybė darbo ne visą darbo dieną santykių Vokietijoje, nes apie 30 % darbuotojų dirba ne visą darbo dieną.

Kaip Fokusas Ataskaitų duomenimis, 2024 m. gegužės mėn. Vokietijoje buvo pasiektas didžiausias užimtumo lygis – maždaug 46 mln. darbuotojų, nors nuo to laiko šis skaičius mažėjo. Prognozės rodo, kad iki 2036 m. į pensiją išeis beveik 20 milijonų kūdikių bumo, o tai gali sukelti papildomų iššūkių darbo rinkai. Tai leidžia suprasti, kad visa Vokietijos darbo rinka gali patirti neigiamą augimą, jei žymiai daugiau žmonių nedirbs iki įprasto pensinio amžiaus.

Darbo valandų sumažėjimas

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) atliktas tyrimas po susijungimo rodo, kad nuo to laiko vidutinis darbo laikas nuolat mažėjo. Nepaisant padidėjimo per pastarąjį dešimtmetį, daugelis Europos šalių gerokai padidino vienam gyventojui tenkančias darbo valandas. Ispanijoje darbo valandos padaugėjo 15 proc., Graikijoje – 21 proc., o Lenkijoje – 23 proc. Tačiau Vokietijoje nuo 2013 m. padaugėjo tik 2 %. Šios sustingusios valandos taip pat turi įtakos nacionalinėms pajamoms ir socialinei apsaugai šalyje.

Kita pagrindinė problema yra aukštas ne visą darbo dieną dirbančių asmenų tarifas, kurį iš dalies lemia didelis vidutinių pajamų mokesčių tarifas, dėl kurio viršvalandžiai tampa nepatrauklūs. Lyginant tarptautiniu mastu, tokiose šalyse kaip Italija – 18 proc. ir Lenkija – 6 proc. Atrodo, kad Vokietijos darbo rinka taip pat mažai skatina didinti moterų, ypač motinų, užimtumą. Jie išreiškė norą pailginti darbo laiką, o tai savo ruožtu reikalauja geriau plėsti vaikų globos ir ugdymo infrastruktūrą.

Reikia politinių veiksmų

Siekdami pagerinti situaciją, ekspertai ir politikai ragina imtis esminių pokyčių. Siūloma panaikinti tokias atgrasymo priemones, kaip išėjimas į pensiją sulaukus 63 metų, siekiant paskatinti daugiau žmonių ilgiau likti darbo rinkoje. Dėl išankstinių pensijų taisyklių gali sumažėti bendra Vokietijos darbo apimtis, o moterų užimtumas jau dabar yra labiau išnaudotas nei daugelyje kitų Europos šalių. Geresnių sąlygų ir paskatų sukūrimas galėtų padėti tvariai padidinti darbo valandas Vokietijoje.

Apskritai akivaizdu, kad Vokietija susiduria su dideliu iššūkiu, kad neatsiliktų tarptautiniame lygyje. Kelias į didesnį užimtumo lygį ir darbo valandas reikalauja tiek politinių, tiek socialinių pastangų.