Skaitmeninio euro įvedimas: galimybės ir rizika finansų eksperto požiūriu.

Skaitmeninio euro įvedimas: galimybės ir rizika finansų eksperto požiūriu.

Remiantis Jungefreiheit.de pranešimu, Europos centrinis bankas (ECB) žengia į priekį skaitmeninio euro įvedimo srityje. ECB nusprendė pradėti dvejų metų parengiamąjį etapą, kurio metu bus rengiamos taisyklės ir atrenkami tiekėjai platformai ir infrastruktūrai kurti. Šiame etape taip pat bus išbandytas skaitmeninių pinigų pritaikymas. Tačiau e. euro įvedimas jokiu būdu nėra tikras, nes tam reikalingas teisinis pagrindas, kuriam turi pritarti ES Parlamentas, ES Taryba ir nacionaliniai parlamentai. Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis įsitikinęs, kad skaitmeninis euras bus įvestas maždaug po penkerių metų.

E. euras būtų trečioji pinigų forma šalia grynųjų ir banko pinigų. Tai skaitmeniniai grynieji pinigai, kurie gali būti naudojami kaip teisėta mokėjimo priemonė. Kiekvienas vartotojas turėtų skaitmeninę centrinio banko sąskaitą komerciniuose bankuose, kurią būtų galima pasiekti per elektroninę piniginę. Mokėjimo procesas turėtų būti įmanomas internetu ir neprisijungus, nors pastarasis būtų įmanomas anonimiškai ir net esant ribotam interneto ryšiui.

Kaip centrinio banko pinigai, e. eurai būtų saugūs, o pinigų įnešimui į banko sąskaitas gresia nemokumas. Tačiau būtų svarstoma viršutinė 3000 eurų riba e. eurui, kad ištikus krizei bankų indėliai nebūtų perkeliami į centrinio banko pinigus. Tačiau įvedus e. eurą bankai gali prarasti dalį savo verslo ir galimybės skolinti, nes jiems prireiktų centrinio banko pinigų, kuriuos dabar susietų e. euras.

Remiantis buvusio Patariamosios tarybos nario Peterio Bofingerio pranešimu, skaitmeninis euras neturėtų reikšmingų pranašumų prieš esamus elektroninių mokėjimų tiekėjus. Buvęs ECB direktorius Ignazio Angeloni kaip galimą motyvą įvesti skaitmeninį eurą įvardija europiečių baimę atsilikti technologiškai. Kiti centriniai bankai visame pasaulyje bando panašius projektus, kurie ne visada būna sėkmingi, pavyzdžiui, Kinijos e-juanis.

E. euras reklamuojamas su sąnaudų klausimu, nes vartotojams nereikėtų mokėti jokių mokesčių. Tačiau papildomai mokėjimo sistemos infrastruktūrai atsiranda išlaidų, kurias turi padengti prekybininkai. Tikimasi, kad skaitmeninis euras neišstums grynųjų pinigų ir abi atsiskaitymo priemonės egzistuos kartu. Tačiau išimtys gali būti taikomos pinigų plovimui ir „be grynųjų pinigų“ operacijoms.

Galima problema, susijusi su skaitmeniniu euru, yra duomenų apsaugos ir priežiūros klausimas. ECB patikina, kad neturi prieigos prie asmens duomenų ir negali daryti išvadų apie atskirus asmenis. Tačiau elektroniniam eurui reikalinga sąskaita ir tik neprisijungusi versija gali atitikti grynųjų pinigų anonimiškumą. e. euras neturėtų būti programuojamas siekiant apriboti jo naudojimą, įgyvendinti sankcijų sąrašus ar sumažinti jo vertę.

Apskritai dėl skaitmeninio euro įvedimo galutinai nenuspręsta ir jis bus toliau plėtojamas ateinančiais metais. Belieka pamatyti, kokia bus teisinė bazė ir ar e-Euro iš tikrųjų gali atitikti visus reikalavimus.

Šaltinis: pagal Jungefreiheit.de ataskaitą