ECB vėl mažina palūkanų normas: ar grįš infliacija?
ECB sumažino bazines palūkanų normas iki 2,5%, siekdamas stabilizuoti Europos ekonomiką. Infliacija ir toliau kelia susirūpinimą.

ECB vėl mažina palūkanų normas: ar grįš infliacija?
2025 metų kovo 6 dieną Europos centrinis bankas (ECB) šeštą kartą sumažino bazinę palūkanų normą, siekdamas paskatinti euro zonos ekonomiką. Ketvirčiu procentinio punkto sumažinus palūkanų normą, didžiuosiuose bankuose bus nustatyta nauja 2,5 procento palūkanų norma. Ši priemonė yra dalis palūkanų normų mažinimo, kuris buvo reguliariai mažinamas devynis mėnesius, kaip tagesschau.de pranešė.
Bankai šiam palūkanų mažinimui buvo pasiruošę iš anksto. Iš FMH apžvalgos matyti, kad fiksuotų indėlių palūkanos šiuo metu siekia apie 2 procentus, o paskolų už nekilnojamąjį turtą palūkanos svyruoja nuo 3,5 iki 4 procentų. Mažesnės palūkanų normos turėtų paskatinti daugiau skolintis ir didinti pinigų pasiūlą. Vis dėlto didėjanti pinigų pasiūla gali sukelti infliacijos tendencijas, ypač jei prekių ir paslaugų pasiūla išliks pastovi.
Infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas
ECB siekia 2 procentų infliacijos. Infliacijos lygis iki 2024 m. rugsėjo mėn. šiuo metu yra 1,7 proc., o 2025 m. sausį pakilo iki 2,5 proc., o 2025 m. vasarį nukrito iki 2,4 proc. ECB interesai skiriasi: Vokietijos atstovai pasisako už atsargumą toliau mažindami palūkanų normas, o Pietų Europos šalių ir Prancūzijos atstovai laikosi rizikingesnio požiūrio. Šį Europos pasidalijimą įtakoja skirtingos ekonominės struktūros, Vokietijai labai rūpi infliacija, kylanti iš istorinės patirties.
Ekonominė situacija Europoje, ypač Vokietijoje, rodo silpną augimą. Išoriniai veiksniai, tokie kaip Ukrainos karas, sankcijos Rusijai ir konfliktai su Kinija, lėmė žaliavų ir energijos kainų augimą. Planuojamas Europos šalių perginklavimas trumpuoju laikotarpiu galėtų paskatinti augimą ir užimtumą, bet ilgainiui sukelti didelę valstybės skolą. Žemos palūkanų normos taip pat leidžia valstybėms lengviau imti paskolas ginklavimosi programoms, pvz nzz.ch pažymėjo.
Tuo pat metu infliacija euro zonoje išlieka aukšta, o ekonomika silpsta. ECB pirmininkė Christine Lagarde toliau mažina palūkanų normas, o nuo 2023 m. birželio mėnesio palūkanų normos buvo mažinamos šešiais žingsniais iš viso 1,5 procentinio punkto. ECB tikisi, kad bendra infliacija 2023 m. pasieks 2,3 proc., o 2027 m. – 2,0 proc. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, ECB prasidėjo diskusijos apie būsimas bazines palūkanų normas, o pinigų politika buvo klasifikuojama kaip „pastebimai mažiau ribojanti“.