Savivaldybių finansų krizė: rekordinis 24,8 milijardo eurų deficitas!

Savivaldybių finansų krizė: rekordinis 24,8 milijardo eurų deficitas!

Finansinė savivaldybių padėtis Vokietijoje tampa vis kritiškesnė. 2024 metais savivaldybių biudžetuose buvo užfiksuotas 24,8 mlrd. eurų finansavimo deficitas – didžiausias deficitas nuo susijungimo. Palyginimui, deficitas 2023 metų pabaigoje siekė tik 6,6 mlrd. eurų. Tokį drastišką padidėjimą pirmiausia lėmė sprogstamai išaugusios socialinės išlaidos, kurios išaugo beveik 12 proc. ir dabar sudaro didelę savivaldybių išlaidų dalį. Be socialinių išmokų, beveik 9 proc. išaugo ir išlaidos personalui, o mokestinės pajamos tik 1,5 proc., o tai dar labiau paaštrino finansinius sunkumus. kommunal.de praneša, kad 10 milijardų eurų deficito padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais, buvo užfiksuotas jau 2024 metų pirmąjį pusmetį.

Išlaidos savivaldybių pagrindiniam ir papildomiems biudžetams per metus padidėjo 12,6 proc., tačiau pajamos išaugo tik 7,6 proc. Dėl to 6,2 % išlaidų nepadengta įprastomis pajamomis, todėl savivaldybės buvo priverstos griebtis rezervų ir paskolų. Vokietijos miestų asociacija finansinę situaciją apibūdino kaip „katastrofišką“ ir paragino reformuoti finansų sistemą. Asociacijos generalinis direktorius Helmutas Dedy perspėjo, kad savivaldybės negali savo jėgomis kompensuoti deficito. Vokietijos rajonų asociacija taip pat ragina atlikti visapusiškas finansų skirstymo reformas.

Iššūkiai ir išlaidos

Pagrindinis deficito veiksnys – socialinės pašalpos, kurios išaugo 11,7 proc., iki 84,5 mlrd. eurų. Ypač pastebimas piliečiams skirtų pašalpų ir socialinės paramos padidinimas, kuris padidėjo po 12,4 proc. arba iki 21,1 mlrd. eurų. Išlaidos vaikų ir jaunimo gerovei taip pat padidėjo 17,1% iki 18,3 mlrd. eurų, o pagalba integracijai – 13,6% iki 22,7 mlrd. Dėl šių padidėjusių išlaidų savivaldybėms kyla didžiulių finansinių iššūkių.

Išlaidos personalui dabar siekia 88,1 mlrd. eurų, o tam didelę įtaką turėjo darbo užmokesčio didėjimas ir darbuotojų skaičiaus augimas. Susidūrę su 215,7 mlrd. eurų investicijų, kurių daugiau nei pusė yra susijusi su mokyklomis ir kelių bei transporto infrastruktūra, atsilikimo, merai jaučia spaudimą. 70 % jų didžiausiu iššūkiu laiko finansines problemas, o 85 % – dideles socialines išlaidas.

Perspektyva ir galimi sprendimai

Ateinantiems metams 2025–2029 metais prognozuojamas 27,2 milijardo eurų mokesčių pajamų sumažėjimas. Tai kelia rimtų problemų savivaldybėms, nes jos kartu susiduria su didžiuliu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu – šiuo metu vietos administracijose trūksta 570 tūkst. Per ateinančius 20 metų viešąjį sektorių paliks 937 100 darbuotojų, o tai gali dar labiau pabloginti situaciją.

Šiame kontekste 2025 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. Getingene vyks „Finance 2025“ diskursas, kuriame iki 40 dalyvių dalyvaus trijose panelinėse diskusijose ir devyniose pagrindiniuose pranešimuose. Diskurso temos, be kita ko, apima dvigubą apskaitą, integracijos pagalbą, galimybes investuoti, nekilnojamojo turto mokestį C, taip pat likvidumo užtikrinimą ir darbdavio patrauklumą. Diskurso tikslas – plėtoti sprendimus ir tinklus iššūkiams savivaldybių finansų srityje.

Dabartinė krizė vertinama kaip penkių struktūrinių tendencijų rezultatas: demografiniai pokyčiai, užduočių be ryšio padidėjimas, suskaidyta finansavimo logika, investicijų išstūmimas dėl privalomų išlaidų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Norint įveikti šiuos iššūkius, būtinos esminės finansų politikos reformos ir perorientavimas. zdf.de taip pat ėmėsi šių pokyčių ir pabrėžia, kad savivaldybės skubiai pasikliauja parama ir tinkamais finansavimo modeliais.