Graikija: nuo bankrutuojančios valstybės iki Europos augimo stebuklo!

Graikija: nuo bankrutuojančios valstybės iki Europos augimo stebuklo!

Prieš dešimt metų Graikiją ištiko gili ekonominė krizė, kuri vos neprivedė šalies prie bankroto. 2015 metų birželį nedarbo lygis buvo visų laikų aukščiausias – beveik 25 procentai, o valstybės skola viršijo 180 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Per šį laikotarpį šalies obligacijų reitingas buvo sumažintas iki šiukšlių statuso, o tai dar labiau susilpnino pasitikėjimą Graikijos ekonomika. 2015 m. birželio 27 d. Europos centrinis bankas sustabdė kapitalo judėjimą, todėl buvo įvesta griežta kapitalo kontrolė, kuri apribojo grynųjų pinigų išėmimą iki 60 eurų per dieną. Tarptautinė bendruomenė suteikė daugiau nei 300 milijardų eurų vertės pagalbos paketus, kad išgelbėtų Graikiją nuo bankroto. Paskutinis gelbėjimo paketas baigėsi 2018 m.

Nuo to laiko Graikija gerokai atsigavo ekonomiškai. Dabartinis skolos santykis yra apie 150 procentų BVP ir turėtų sumažėti iki 142 procentų. Valstybės skola siekia apie 360 ​​milijardų eurų. Šalyje nuo 2018 m. fiksuojamas vidutinis 2,0 proc. metinis ekonomikos augimas. Nedarbo lygis sumažėjo nuo 24,9 proc. 2015 m. iki 9,4 proc. 2022 m., o užimtumas padidėjo iki 4,3 mln. darbo vietų – 18 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. Tokią pažangą lėmė visapusiškos reformos, įgyvendintos po krizės.

Ekonominės reformos ir stabilumas

Graikijos ekonomikos atsigavimas pirmiausia yra veiksmingų reformų ir politinio stabilumo rezultatas. Į reformas įtraukta pensijų reforma, pagal kurią įstatymais nustatytas pensinis amžius padidintas iki 67 metų, taip pat mokesčių reformos, kuriomis PVM padidintas iki 24 proc., o pelno mokesčio tarifas sumažintas nuo 29 iki 22 proc. Mokesčių sistemos ir administravimo skaitmeninimas taip pat padidino efektyvumą ir sumažino išlaidas. Šių priemonių rezultatai aiškiai matomi: pernai Graikija pasiekė rekordinį 4,8 procento arba 63 mlrd. eurų perteklių.

Be to, jaunimo nedarbo lygis sumažėjo nuo 52 procentų 2015 metais iki 25 procentų. Šiuos pozityvesnius skaičius taip pat lemia tvaresnė ekonominė orientacija, ypač orientuota į paslaugų sektorių ir turizmą. Kiti svarbūs sektoriai yra alyvuogių, vyno, vaisių ir daržovių auginimas, taip pat maisto gamyba, tekstilės ir chemijos sektoriai. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, iki galo atsigauti po krizės, kuri pasiekė aukščiausią tašką 2010–2016 m., dar nepavyko. Per tą laiką buvo prarasta maždaug ketvirtadalis ekonominės galios.

Ateities perspektyva

Graikija iš euro zonos dugno pateko į sparčiai augantį Europos regioną. Deutsche Bank duomenimis, 2022 m. BVP bus 208 milijardai eurų, o tai vis dar yra mažiau nei 242 milijardai eurų 2008 m. Realusis darbo užmokestis 2022 m. taip pat siekė tik 71 procentą prieškrizinio lygio. Tačiau tvaraus ekonomikos stabilumo kursas buvo nustatytas. Tęsiamos reformos ir teigiamas ekonomikos vystymasis galėtų padėti Graikijai įveikti iššūkius ir įtvirtinti savo vietą Europos ekonomikoje. Fokusas ir Deutsche Bank pranešti apie šiuos svarbius įvykius ir šalies ateities perspektyvas.