Biudžeto deficitas Fryzijoje: kur yra finansinė pagalba?

2025 m. sausio 26 d. Fryzlando rajono tarybos daugumos frakcija, susidedanti iš SPD, Žaliųjų ir FDP, patvirtino biudžeto projektą, skirtą investicijoms į mokyklas, ligonines ir infrastruktūros projektus. Tačiau šiame projekte 2025 m. numatomas maždaug 44,9 mln. eurų deficitas. Pagrindinės šio deficito priežastys – Fryzlando klinikų nuostolių kompensavimas ir didesni užduočių asignavimai.

Grupės SPD atstovas Jannesas Wiesneris pabrėžia, kad problemos gali kilti dėl struktūrinio nepakankamo savivaldybių finansavimo. Savivaldybės kasmet gauna papildomų užduočių, kurių valstybė ir federalinė valdžia nepakankamai finansuoja. Dėl šios padėties atsiranda struktūrinis disbalansas tarp užduočių ir išlaidų naštos savivaldybėms, kurioms tenka 25 proc. nacionalinių užduočių, o jų mokestinių pajamų dalis tesudaro 14 proc.

Reikalauja geresnio bendradarbiavimo

FDP parlamentinės grupės pirmininkas Gerhardas Ratzelis akcentuoja geresnio miestų, savivaldybių ir rajono bendradarbiavimo būtinybę ir kritikuoja nesutarimus dėl svarbių projektų, tokių kaip sirenų išplėtimas. Wiesneris taip pat išreiškia susirūpinimą dėl dabartinės federalinės ir valstijų skolos stabdžių konstrukcijos, nes jame neatsižvelgiama į vietos lygmenį. Savivaldybėms reikalingas tinkamas minimalus finansinis lygis, kurį galbūt būtų galima užtikrinti padidinus joms tenkančią pardavimo mokesčio dalį.

Kitame kontekste federalinė vyriausybė praneša, kad 2025 m. biudžeto projektas buvo patvirtintas 2024 m. liepos 5 d. Kabineto svarstymas numatytas 2024 m. liepos 17 d. Į šį projektą taip pat įtraukta augimo iniciatyva ir papildomas biudžetas, į kurį įtrauktos papildomos vienuolika milijardų eurų paskolos, daugiausia dėl padidėjusių išlaidų, susijusių su Atsinaujinančios energijos įstatymu ir piliečių pinigais.

Bus laikomasi skolų stabdžio, planuojama taikyti tokias mokesčių lengvatas kaip šalčio progresavimo panaikinimas, vaiko pašalpos didinimas ir vaiko pašalpų bei bazinių mokesčių lengvatų didinimas. Tačiau savivaldybės kovoja su dramatiška finansine padėtimi ir 2024 m. tikisi -13,2 mlrd. eurų neigiamo finansavimo likučio. Savivaldybių finansinės padėties pagerėjimo perspektyva ateinančiais metais nenumatoma.

Šio nepakankamo finansavimo priežastys yra įvairios ir apima didėjančias išlaidas dėl infliacijos, didesnį bylų skaičių, naštą socialiniame sektoriuje ir aukštas kolektyvines sutartis. Planuojama mokesčių lengvata savivaldybėms turės -1,8 mlrd. eurų per metus. Be to, augimo iniciatyvoje numatytas kilnojamojo turto progresinio nusidėvėjimo normos pratęsimas iki 2028 m., todėl savivaldybių pajamos dar labiau mažės. Manoma, kad būtina kompensuoti mokestinius nuostolius, pavyzdžiui, atleidžiant nuo prekybos mokesčio.