Leipcigas finansų krizėje: miestas baiminasi skolų sprogimo!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Leipcigas kovoja su didžiausia finansine krize nuo Antrojo pasaulinio karo: būtini apkarpymai, didėjančios skolos ir taupymo programa.

Leipcigas finansų krizėje: miestas baiminasi skolų sprogimo!

Leipcige, įpusėjus atostogų sezonui, miesto rotušėje – įtempta finansinė padėtis. Finansų meras Torstenas Bonewas (CDU) situaciją apibūdina kaip „labai įtemptą“ ir išreiškia didelį mero Burkhardo Jungo (SPD) susirūpinimą dėl miesto finansinės padėties. Birželio pabaigoje buvo suaktyvintos vidinės taupymo priemonės, todėl įvairiose srityse buvo apkarpyti. Be kita ko, buvo įšaldytos projektinės lėšos kultūros scenai, iš naujo deramasi dėl vaikų lopšelių-darželių finansavimo ir siekta sumažinti mokyklų socialinį darbą. Jungas dabartinę situaciją vadina „rimčiausia finansine krize nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Birželio pradžioje tarp miesto ir valstybės vadovybės įvyko „krizinė diskusija“, dėl kurios spaudimas gelbėti tapo oficialus. Miestas susiduria su keletu finansinių iššūkių: mažėjančios prekybos mokesčių pajamos, didėjančios personalo ir socialinės išlaidos bei reikšminga 60 mln. eurų paskola Šv. Georgijaus klinikai. Išlaidos lenkia pajamas ir prognozuojama, kad iki liepos trumpalaikės paskolos gali padidėti 320 mln. Miesto biudžetas kasmet siekia beveik tris milijardus eurų.

Augančios skolos ir taupymas

Leipcige skolos lygis padidės nuo 0,5 milijardo eurų 2023 m. iki beveik 2,2 milijardo eurų 2029 m. Miestas taip pat baiminasi, kad iki 2028 m. atsiras 190 milijonų eurų finansinis atotrūkis. Siekiant užkirsti kelią šiam vystymuisi, buvo pradėta taupymo programa, kuria siekiama sutaupyti 100 milijonų eurų, be kita ko, panaikinant šimtus darbo vietų rotušėje. Tikimasi, kad biudžetas bus patvirtintas ne anksčiau kaip po vasaros pertraukos rugsėjo mėnesį; iki tol bus taikomas laikinasis biudžetas, ribojantis finansavimą ir investicijas. Konkreti informacija apie būtinus mažinimus ir atidėtas investicijas šiuo metu neaiški.

Dabartinė Leipcigo finansinė ataskaita rodo nerimą keliančius pokyčius. L-iz duomenimis, skola išaugo nuo 464,8 milijono eurų 2022 metų gruodžio 31 dieną iki 824,3 milijono eurų 2023 metų gruodžio 31 dieną. Tai reiškia drastišką skolą vienam gyventojui nuo 754 eurų iki 1 336 eurų. Koronos pandemijos metu buvo baiminamasi, kad skola išaugs iki 1 milijardo eurų, tačiau taip neatsitiko. Daugybė federalinių ir valstijų paramos tarnybų sumažino su pandemija susijusias papildomas išlaidas ir sumažino pajamas.

Investicijos ir ateities iššūkiai

2022 metais Leipcigas užfiksavo 751 milijono eurų mokesčių pajamų piką. 2023 m. buvo teigiamas mokestinių pajamų vaizdas, kuris buvo prognozuojamas 859 mln. eurų grynuoju ir 941 mln. eurų jau viršijo lūkesčius. 2023 finansiniais metais tikimasi apie 18 milijonų eurų pliuso, nors buvo numatytas 55 milijonų eurų minusas. Nepaisant to, situacija mieste tebėra įtempta, nes investicijų atsilikimas ir toliau auga, o finansinė veiksmų laisvė yra ribota.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Leipcigo finansinės perspektyvos yra labai sudėtingos. Miestas susiduria su būtinybe didinti taupymo spaudimą, kartu išlaikant pagrindines paslaugas ir infrastruktūrą, kad būtų patenkinti piliečių poreikiai. Tikimasi naujų diskusijų dėl biudžeto, nes spaudimas iš visų pusių didėja. Lėšų trūkumas gali turėti didelių pasekmių vietos plėtrai ir gyventojų gyvenimo kokybei.

Norėdami gauti daugiau informacijos šia tema, apsilankykite lvz.de ir l-iz.de.