Naujas ES biudžetas: 2 trilijonai eurų saugumui ir augimui!

Naujas ES biudžetas: 2 trilijonai eurų saugumui ir augimui!

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiandien pristatė išsamų pasiūlymą padidinti Europos Sąjungos ilgalaikį biudžetą. Numatoma, kad naujasis 2028–2034 metų biudžetas sudarys apie 2 trilijonus eurų, o tai yra maždaug 700 milijardų eurų daugiau nei dabartinis biudžetas. Tai yra svarbus žingsnis stiprinant investicijas į saugumą ir gynybą, ypač atsižvelgiant į geopolitinę įtampą, pavyzdžiui, dabartinę situaciją su Rusija. Von der Leyen šį biudžetą apibūdino kaip „naujos eros biudžetą“, kuris turėtų atitikti Europos ambicijas.[SRF]

Biudžeto didinimas turi ne tik finansines, bet ir galios-politines dimensijas. Padidinimas galėtų sustiprinti ES Komisijos pozicijas Sąjungos politiniame kraštovaizdyje. Biudžetas didžiąja dalimi finansuojamas iš valstybių narių įnašų, o Vokietija, kaip ekonomiškai galingiausia valstybė, sudaro apie ketvirtadalį ES biudžeto. Ateityje Komisija planuoja tiesiogiai skirti mažiau pinigų, kad galėtų lanksčiau reaguoti į greitai besikeičiančios pasaulinės aplinkos iššūkius.[BR]

Nauji pajamų šaltiniai ir nacionaliniai planai

Biudžeto padidinimui finansuoti Von der Leyen siūlo įvairius naujus pajamų šaltinius. Tai, be kita ko, apima:

• Eine Abgabe für große Unternehmen mit einem Jahresumsatz von über 50 Millionen Euro.
• Eine Abgabe auf nicht für das Recycling gesammelten Elektroschrott.
• Ein Teil der Einnahmen aus nationalen Tabaksteuern, die nach Brüssel fließen sollen.

Komisija taip pat reikalauja, kad kiekviena ES valstybė parengtų nacionalinį reformų ir investicijų planą (NRP), kuriame būtų nurodyta, kaip bus naudojamos ES lėšos. Taip siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai ir efektyviai.[SRF]

Ilgos derybos ir poveikis Šveicarijai

Numatoma, kad derybos dėl naujosios finansinės programos bus ilgos ir sudėtingos. Biudžeto didinimo pasiūlymą turi aptarti ir jam pritarti tiek ES šalys, tiek Europos Parlamentas. Parlamentas turi priimti daugumos sprendimą, o valstybės narės biudžetą turi priimti vienbalsiai. Šios plačios derybos taip pat turi įtakos Šveicarijai, ypač dėl papildomo finansavimo mokslinių tyrimų ir švietimo programoms bei naujo mokesčio didelėms įmonėms.[BR]

Kitas finansinis aspektas – „Corona“ plėtros fondo grąžinimas, kuris prasideda 2028 m. ir turėtų trukti iki 2058 m. Šiems grąžinimams kasmet gali prireikti 25–30 milijardų eurų, o tai gali sukelti papildomą finansinį spaudimą ES valstybėms narėms.[SRF]