Kainos per stogą: kaip vokiečiai kenčia nuo infliacijos!

Kainos per stogą: kaip vokiečiai kenčia nuo infliacijos!

Nuo 2021 metų Vokietijoje smarkiai išaugo maisto ir paslaugų kainos. Nors sviestas dažnai kainuoja tris eurus, o du kaušeliai ledų reikalauja mažiausiai keturių eurų, kebabui reikia skirti daugiau nei septynis eurus. Šie kainų padidėjimai yra dalis platesnio infliacijos reiškinio, kuris 2022 m. spalį ir lapkritį pasiekė aukščiausią tašką – 8,8 procento. Apskritai nuo 2021 m. kainos pakilo beveik 20 procentų, o tai daro didelę įtaką vartotojų piniginėms.

Tačiau apklausos rodo, kad daugelis žmonių, ypač mažas pajamas gaunantys ir šalia esančių politinių partijų šalininkai, dažnai pervertina infliaciją. 2024 metais 15,3 procento respondentų teigė tikintys, kad infliacija sieks 15,3 procento, o tikrasis skaičius siekė tik 2,2 procento. Nepaisant šio neatitikimo, nuo 2021 m. darbo užmokestis iš namų padidėjo 24 proc., iš dalies kompensuodamas infliacijos poveikį.

Darbo užmokesčio ir pragyvenimo išlaidų raida

Bendras minimalus darbo užmokestis 2022 metais buvo padidintas nuo 9,82 euro iki 12 eurų, ty 30 procentų. Šios priemonės pirmiausia naudingos mažas pajamas gaunantiems asmenims, kuriems kainų kilimas nukenčia neproporcingai. Didžiausią infliaciją – 19,3 procento – patyrė šeimos, kurių grynosios pajamos yra nuo 2000 iki 2600 eurų. Priešingai, vieni gyvenantys žmonės, kurių grynosios pajamos viršija 5000 eurų, turėjo mažiausią infliaciją – 17,1 proc.

Nepaisant didelio atlyginimų padidėjimo, realybė daugeliui darbuotojų tebėra niūri. Per pastaruosius penkerius metus realus darbo užmokestis nebuvo didinamas, o prognozės 2025 metams rodo galimą realaus darbo užmokesčio mažėjimą dėl didėjančių socialinio draudimo įmokų. Šią problemą iliustruoja realaus darbo užmokesčio indeksas, matuojantis darbo užmokesčio raidą, palyginti su kainų raida. Teigiamas pokyčių tempas reiškia, kad pajamos išaugo labiau nei vartotojų kainos; neigiamas kitimo greitis rodo priešingą.

Perkamosios galios analizė

Apskaičiuojant realaus darbo užmokesčio indeksą itin svarbus vaidmuo tenka nominaliojo darbo užmokesčio indeksui, fiksuojančiam vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytį, ir vartotojų kainų indeksui, kuris dokumentuoja kainų pokyčius. Skaičiavimo formulė yra tokia: Realiojo darbo užmokesčio indeksas = nominalusis darbo užmokesčio indeksas / vartotojų kainų indeksas * 100. Atlikę šį skaičiavimą analitikai gali suprasti darbuotojų perkamosios galios praradimą Vokietijoje, ypač didėjant pragyvenimo išlaidoms.

Išsamūs tyrimai ir įvairūs turimi duomenys iliustruoja, kaip kainų didėjimas ir darbo užmokesčio tendencijos sąveikauja ir kokią įtaką jie daro eiliniam vartotojui. Nors ekonomika rodo tam tikrus teigiamus pokyčius, išlieka iššūkis stabilizuoti pragyvenimo išlaidas ir užtikrinti realią piliečių perkamąją galią.