Pensija ar pensija? Prieštaringas klausimas apie teisingumą Vokietijoje!

Pensija ar pensija? Prieštaringas klausimas apie teisingumą Vokietijoje!

Šiuo metu Vokietijoje vyksta intensyvios diskusijos apie senatvės apsaugos sistemas. Daugiausia dėmesio skiriama pensijų ir pensijų skirtumams. Kai vidutinė Vokietijos pensininko pensija yra apie 1500 eurų per mėnesį, federaliniai valstybės tarnautojai gauna vidutiniškai 3400 eurų, o valstybės tarnautojai net iki 3600 eurų pensiją. Tai kelia klausimų dėl Vokietijos pensijų sistemos teisingumo. Garsiai Merkurijus Skirtumai atsiranda dėl skirtingų sistemų, kurios dažnai suvokiamos kaip nesąžiningos.

Naujoji darbo ir socialinių reikalų ministrė bei SPD politikė Bärbel Bas užsibrėžė tikslą sukurti vienodą ir solidarumu grįstą sistemą. Tai turėtų palengvinti Vokietijos pensijų draudimo finansinę naštą ir sukurti daugiau teisingumo. Tuo pat metu dabartinė pensijų sistema Vokietijoje, pagrįsta trimis ramsčiais – įstatymų nustatyta pensija, įmonės pensija ir privati ​​pensija – turi didelių spragų. Įstatyminė pensija yra finansuojama valstybės lėšomis ir užtikrina tik pragyvenimo lygį, o įmonės ir privačios pensijos dažnai yra nepakankamos, nes daugelis žmonių nesudarė tinkamų pensijų.

Skirtingi nuostatai valstybės tarnautojams

Valstybės tarnautojai gauna naudos iš įstatymų nustatytų ir įmonės pensijų derinio pensijos forma. Šios pensijų taisyklės yra pagrindinis diskusijos apie socialinį teisingumą taškas, nes, pavyzdžiui, valstybės tarnautojai turi mokėti visą pensijos mokestį, o pensininkai apmokestinami tik iš dalies. Be to, valstybės tarnautojai savo sveikatos draudimą finansuoja privačiai, priešingai nei dauguma legaliai apdraustų pensininkų.

Šiuo metu vykstančiose diskusijose įvairios politinės partijos pateikė siūlymus dėl valstybės tarnautojų pensijų reformos. Bendros ekonominės raidos vertinimo ekspertų taryba pasiūlė naujai priimtus valstybės tarnautojus įtraukti į įstatymų numatytą pensijų draudimą (GRV), jiems taip pat turėtų būti skirta įmonės pensija. Šių pasiūlymų tikslas – pasiekti ilgalaikę finansinę pagalbą ir pažaboti išlaidas komunalinėms paslaugoms. Tiek Žalieji, tiek BPD palaiko šiuos socialinio teisingumo požiūrius ir ragina imtis visapusiškų reformų.

Politinės reakcijos ir ateities perspektyvos

Tačiau politinis kraštovaizdis yra padalintas. Kairieji pasisako už vienodą pensijų sistemą visiems, o FDP skeptiškai vertina bendrą valstybės tarnautojų įtraukimą į GRV ir teikia pirmenybę fondiniam modeliui. Kita vertus, AfD reikalauja, kad politikai susimokėtų į GRV ir siūlo valstybės tarnautojo statusą apriboti tik suvereniomis užduotimis. Atsižvelgiant į didėjančias išlaidas pensijoms, kurios iki 2040 m. turėtų siekti 1,9 % bendrojo vidaus produkto, diskusijos apie reformas vaidins pagrindinį vaidmenį rinkimų kampanijoje ir tolimesniame pensijų sistemos kūrime.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad naujai priimtų valstybės darbuotojų įtraukimui į GRV pritaria 81,4 proc. Tai pabrėžia daugelio piliečių troškimą sukurti teisingesnę pensijų sistemą, kuri būtų naudinga visoms profesinėms grupėms ir galėtų padidinti spaudimą politikos formuotojams imtis atitinkamų veiksmų.