2021 m. pensijų reforma: laikas pertvarkyti pensijų sistemą
Sužinokite, kodėl jaunesnė karta Vokietijoje turi pereiti nuo taupytojų prie investuotojų, kad galėtų kovoti su didėjančiu skurdu senatvėje. Sužinokite, kaip asmeninė atsakomybė ir ilgalaikės investicijos gali padėti užsitikrinti patrauklią pensiją. #Pensija #Atidėjimas #Kartų kapitalas #Investicijų strategija

2021 m. pensijų reforma: laikas pertvarkyti pensijų sistemą
Federalinė vyriausybė neseniai pristatė pensijų paketą, kuriame teigiama, kad esminių Vokietijos pensijų sistemos pokyčių neplanuojama. Tačiau norint užtikrinti patrauklias pensijas jaunajai kartai ir kovoti su skurdu senatvėje, būtina toliau plėtoti sistemą. Šiuo metu piliečiai per daugelį metų turi sumokėti didelę dalį savo pajamų į pensijų fondą, vėliau negaudami jokios reikšmingos pridėtinės vertės. Tuo pat metu kartų kapitalas įveda finansinį konstrukciją, paremtą skola ir mažai prisidedantį prie pensijų finansavimo.
Labai svarbu, kad visuomenė pakeistų savo pasyvų požiūrį į ilgalaikį privatų aprūpinimą ir labiau skatintų privačios gerovės kūrimą. Ši plėtra ypač svarbi, nes nepaisant palyginti aukšto vokiečių taupymo lygio – 11,3 procento pajamų, investicijos dažnai būna trumpalaikės ir nėra pelningos. Vokietijoje taupomosiose sąskaitose, čekiuose, einamosiose sąskaitose ir grynųjų pinigų atsargose yra apie 3000 milijardų eurų, o tai atitinka Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą, tačiau beveik nesiūlo palūkanų.
Žemas vokiečių nuosavybės lygis ir rizikos vengimas yra žemesnio turto, palyginti su kitomis Europos šalimis, priežastys. Tik apie 15,2 procento vokiečių šiuo metu investuoja į akcijas ar akcijų fondus, priešingai nei daugiau nei 56 procentai JAV gyventojų. Istoriniai įvykiai, tokie kaip neigiama patirtis su Telekom akcijomis 1990-aisiais, paskatino plačiai paplitusį rizikos vengimą ir finansinio raštingumo trūkumą. Norint pakeisti šią tendenciją, svarbu sukurti patrauklias paskatas ilgalaikėms investicijoms ir gerinti finansinį raštingumą.
Perėjimas prie ilgalaikių investicijų skatinimo, o ne trumpalaikių pensijų draudimo įmokų didinimo galėtų būti perspektyvus būdas. Vienas iš galimų variantų būtų įvesti laipsnišką kapitalo prieaugio mokesčio lengvatą senesnėms nei dešimties metų investicijoms. Be to, kartų kapitalas turėtų būti toliau plėtojamas į privalomą pensijų kaupimą pagal Švedijos modelį. Jaunesnių kartų finansinio švietimo ir aprūpinimo skatinimas taip pat labai svarbus siekiant padidinti ilgalaikę gerovę ir gerovę visuomenėje bei kovoti su skurdu senatvėje.