Rostoko finansinis žlugimas: 40,9 milijono eurų deficitas – kas dabar?

Rostoko miesto administracija miestiečiams pateikė 2024 metų preliminarių finansinių ataskaitų ataskaitą. Miesto finansiniame biudžete susidarė 40,9 mln. eurų deficitas, grąžinus 10 mln. eurų paskolas. Iš pradžių biudžete buvo numatytas 35,3 milijono eurų nuostolis. Šis nuostolis yra blogiausias metinis rezultatas nuo 2004 m.

Finansų senatorius daktaras Chrisas von Wryczas Rekowskis atkreipia dėmesį, kad visos šalies savivaldybių finansų krizė pasiekė ir Rostoką. Neigiamo rezultato priežastys – didėjanti socialinė našta, aukštos kolektyvinės sutartys, stagnuojanti ekonomika ir mažesnės mokestinės pajamos. Be to, buvo sumažinti gyventojų skaičiai ir ekonominės prognozės. Nors miesto pelną skirstančių įmonių mažėja, jų finansiniai poreikiai didėja.

Miesto administravimo priemonės

Siekdama įveikti iššūkius, miesto administracija planuoja didinti administravimo efektyvumą ir optimizuoti išlaidas personalui, nuomai, medžiagoms ir energijai. Be to, raginama iš esmės pertvarkyti savivaldybių finansus. Teigiamas aspektas šiame kontekste yra tai, kad 2024 metais buvo investuota už 112,8 mln. eurų, o tai yra naujas rekordas. Šios investicijos viršija ankstesnių metų vidurkį ir leido daryti pažangą atnaujinant bei plečiant miesto infrastruktūrą.

Platesniame kontekste Šiaurės Reino-Vestfalijos savivaldybių finansų tyrimas atskleidžia struktūrines problemas, su kuriomis susiduria daugelis savivaldybių. IW Kelnas praneša, kad didžiausią neigiamą įtaką skolai turi išlaidų kompensavimas ir bendri asignavimai iš šalies. Be to, investicijos ir socialinių išmokų mokėjimai gerokai padidina skolą, o didesnės mokestinės pajamos turi mažesnę įtaką.

Tyrime pabrėžiama, kad iki koronaviruso pandemijos protrūkio savivaldybių biudžetų kliūtys sumažėjo. Siekiant išspręsti esamas problemas, rekomenduojama derinti priemones, kurios taip pat apimtų aukštesnius federalinių ar valstijų vyriausybių socialinių išmokų lygius. Siūlomas investicinis fondas, kurio apimtis sieks 450 mlrd. eurų, taip pat turėtų padėti sumažinti naštą savivaldybėms.