Generalinė direktorė Doris Pfeiffer perspėja dėl didėjančių sveikatos draudimo įmokų ir ragina imtis finansinių reformų, kad būtų išspręstos problemos.
Kaip rašoma www.rnd.de pranešime, sveikatos apsaugos ministro Lauterbacho pasisakymus dėl sveikatos draudimo įmokų raidos 2024 metais kritiškai vertina skėtinės įstatinio sveikatos draudimo bendrovių asociacijos pirmininkė Doris Pfeiffer. Jos nuomone, papildoma įmoka padidės tik dešimtadaliu procentinio punkto, tačiau tai tik skaičiuojamasis kintamasis. Tiesą sakant, vidutinis įmokų tarifas metų pradžioje turėtų pakilti iki maždaug 16,3 proc., o tai reiškia papildomą apie 8 eurų naštą per mėnesį apdraustiesiems ir darbdaviams. Be to, ji teigia, kad sveikatos priežiūros išlaidos, ypač ligoninių išlaidos, išaugo neįprastai. Taip pat įspėja apie galimą tolesnį įmokų tarifų didinimą...

Generalinė direktorė Doris Pfeiffer perspėja dėl didėjančių sveikatos draudimo įmokų ir ragina imtis finansinių reformų, kad būtų išspręstos problemos.
Kaip rašoma www.rnd.de pranešime, sveikatos apsaugos ministro Lauterbacho pasisakymus dėl sveikatos draudimo įmokų raidos 2024 metais kritiškai vertina skėtinės įstatinio sveikatos draudimo bendrovių asociacijos pirmininkė Doris Pfeiffer. Jos nuomone, papildoma įmoka padidės tik dešimtadaliu procentinio punkto, tačiau tai tik skaičiuojamasis kintamasis. Tiesą sakant, vidutinis įmokų tarifas metų pradžioje turėtų pakilti iki maždaug 16,3 proc., o tai reiškia papildomą apie 8 eurų naštą per mėnesį apdraustiesiems ir darbdaviams.
Be to, ji teigia, kad sveikatos priežiūros išlaidos, ypač ligoninių išlaidos, išaugo neįprastai. Ji taip pat perspėja dėl galimo tolesnio įmokų didinimo 2025 m., jei nebus imtasi atsakomųjų priemonių, ir kritikuoja sveikatos apsaugos ministro iki šiol nepateikusį pasiūlymų dėl finansų reformos.
Mano skaičiavimais, dėl padidėjusių išlaidų numatomas įmokų tarifų padidėjimas ilgainiui gali padidinti naštą apdraustiesiems ir darbdaviams. Tai gali apriboti gyventojų galimybes taupyti ir investuoti, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos vartojimui ir ekonomikai.
Pfeifferis taip pat kritiškai vertina raginimus skirti daugiau mokesčių pinigų sveikatos sistemai finansuoti ir pabrėžia sveikatos apsaugos sistemos reformų poreikį atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Ji mini, kad Vokietijoje, palyginti su kitomis pramoninėmis šalimis, dirba daugiau nei vidutinis slaugos personalas, o tai rodo efektyvesnį išteklių naudojimą.
Pfeifferis taip pat reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu vykstančių ginčų dėl minimalių kiekių slaugant ypač mažus neišnešiotus kūdikius ir ragina protingai paskirstyti finansinius išteklius tarp būtinų ligoninių, kad būtų užtikrinta gyventojų priežiūra.
Apskritai, Pfeifferis skeptiškai vertina dabartinę finansinę situaciją sveikatos sistemoje ir perspėja apie galimą neigiamą poveikį gyventojams, finansų sektoriui ir rinkai, jei nebus imtasi atitinkamų reformos žingsnių.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.rnd.de