Mokslui iškilo pavojus: Berlyno universitetai priešinasi mažinimui!

Mokslui iškilo pavojus: Berlyno universitetai priešinasi mažinimui!

Berlyne formuojasi pasipriešinimas planuojamiems mokslo sektoriaus mažinimams. Daugiau nei 2000 universiteto narių, parašiusių atvirą laišką visuomenei, perspėja apie galimas mažinimo pasekmes mokslui, mokymui ir akademiniam rengimui mieste. Laiške išreiškiamas aiškus susirūpinimas dėl būsimų Berlyno universitetų, kurie laikomi pagrindiniais regiono ekonominės plėtros veikėjais, gyvybingumo, ir jis bus pristatytas pirmadienį, liepos 14 d., vyksiančiame mitinge prie Senato Mokslo departamento. Mokslo senatorė Ina Czyborra (SPD) gaus dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodoma rizika, kad iškils pavojus vertingoms mokslo sritims ir studijų programoms bei gali būti prarasta daugybė studijų vietų.

Daugelis laišką pasirašiusiųjų sutinka, kad universitetų susilpnėjimas būtų žingsnis atgal visai miesto visuomenei. Daugybinių krizių, tokių kaip klimato kaita ir grėsmės demokratijai, laikais kyla klausimas, kokį vaidmenį universitetai gali atlikti kritiškai apmąstydami ir kuriant žinias. Šie aspektai ypač aktualūs, nes Berlyno juodai raudona vyriausybė mokslo biudžete planuoja sutaupyti 250 mln. eurų, o ateinančių metų valstybės biudžete numatoma net 3 mlrd.

Planuojamas biudžeto mažinimas

Mokslo senatorė Czyborra paskelbė norinti iš naujo derėtis dėl sutarčių su Berlyno universitetais, kad būtų atsižvelgta į būsimus mažinimus. Atstovų rūmų Mokslo komitete ji aiškino, kad nuo 2024 m. aukos mokslo įstaigoms kasmet turėtų didėti penkiais procentais. Tačiau konkretaus įgyvendinimo klausimas išlieka, atsižvelgiant į planuojamą biudžeto taupymą. EP nariai jau kelia susirūpinimą; CDU parlamentaras Adrianas Grasse'as pabrėžia „Berlyno kvantinio aljanso“ svarbą moksliniams tyrimams ir įspėja apie planuojamus maždaug šešių milijonų eurų sumažinimus, kurie bus padaryti nepaisant esamų darbo sutarčių.

Finansinė padėtis turi įtakos ne tik mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Taip pat iškilo pavojus mokytojų rengimo studentų rengimui. Czyborra planuoja diskusijas su universitetais, kad išsiaiškintų būsimų dėstytojų absolventų poreikį nuo 2000 iki 2500 per metus. Įvairaus plauko politikai išreiškė susirūpinimą dėl sumažinimo poveikio, o Tobias Schulze iš kairės kritikavo priemonę kaip „aplaidų ir neatsakingą“, nes ji taip pat turi įtakos darbo vietoms ir mokslinių tyrimų sritims. Žaliųjų parlamentarė Marianne Burkert-Eulitz taip pat paragino laikytis esamų sutarčių, siekiant užtikrinti mokslo institucijų planavimo saugumą.

Artėjantis mitingas neabejotinai bus reikšmingas protesto prieš sumažinimus momentas, iškeldamas susirūpinusius universiteto darbuotojų balsus į viešumą. Lieka klausimas, kaip Berlyno valdžia reaguos į tebesitęsiančius rūpesčius ir ar pavyks išvengti neigiamo sutaupytų lėšų poveikio.

Norėdami gauti daugiau informacijos, sekite nuorodas: Daily Mirror, rbb24.