Nekilnojamojo turto rinka: vertės praradimas sustabdytas, bet tobulėjimas ribotas
Sužinokite, kodėl nerenovuotų namų kainų mažėjimas sustojo, o statybos kaštai išlieka stabilūs. Naujas tyrimas atskleidžia dabartinius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius.

Nekilnojamojo turto rinka: vertės praradimas sustabdytas, bet tobulėjimas ribotas
Prasto energinio naudingumo nerenovuotų namų kainos pernai gerokai sumažėjo. Nekilnojamojo turto ekspertų atlikto tyrimo duomenimis, dabar yra požymių, kad ši mažėjimo tendencija sustojo, išskyrus vieną išimtį. Senesniems, nerenovuotiems namams energiją taupančios renovacijos išlaidos beveik visiškai atimamos iš pirkimo kainos. Dėl to kainų kritimas kol kas stabilizavosi.
Viena iš šios raidos priežasčių – stabilizavosi statybų kaštai, nors kai kuriose srityse netgi sumažėjo. Finansavimo išlaidos taip pat stabilizavosi po ankstesnio palūkanų normų padidėjimo. Aukščiausios A/A+ energinio naudingumo klasės ir žemesnio G/H klasės daugiabučių kainų lygių skirtumas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vidutiniškai 25,1 proc., o praėjusių metų pabaigoje – 26,9 proc.
Energijos vartojimo efektyvumas vaidina vis svarbesnį vaidmenį perkant nekilnojamąjį turtą, ypač augant elektros ir dujų kainoms. Naujas federalinės vyriausybės įstatymas dėl šildymo pakeitimo sukėlė papildomo netikrumo. Savininkams dažnai tenka taikyti didesnes nuolaidas, ypač parduodant vienbučius ir dvibučius namus, nes pirkėjai, norintys apsigyventi patys, dažniausiai turi padengti didesnes energijos sąnaudas.
Nepaisant nežymaus pagerėjimo, nerenovuoto nekilnojamojo turto pardavimas išlieka sudėtingas, ypač kaimo vietovėse. Čia savininkai dažnai yra priversti labiau atsisakyti kainos, nes potencialūs pirkėjai vargu ar gali kompensuoti energiją taupančios renovacijos išlaidas dėl mažesnių nuomos pajamų. Anot eksperto Söreno Gröbelio, atotrūkis tarp senų ir naujų objektų šiuose regionuose gali dar labiau padidėti.