Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos Vokietijoje smunka

Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos Vokietijoje smunka

Gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos Vokietijoje pernai smarkiai nukrito – vidutiniškai 8,4 proc., palyginti su 2022 m. Tai rodo tendencijos lūžį, nes kainos nuolat kilo nuo 2008 m. Postbank Real Estate Atlas duomenimis, gyvenamojo turto kainos daugumoje regionų gerokai sumažėjo, o 6 proc. ankstesniais metais daugiabučiai regionuose buvo pigesni.

Svarbi kainų kritimo priežastis – politinis įsikišimas į nekilnojamojo turto rinką. Diskusijos apie Pastatų energetikos įstatymą ir Pastatų direktyvą sukėlė neapibrėžtumą rinkoje. Šių įstatymų įgyvendinimas ir su jais susiję renovacijos reikalavimai sukėlė nerimą potencialiems pirkėjams ir privertė juos atidėti pirkimo sprendimus.

Tokie ekspertai kaip Thomas Beyerle iš Catella ir Michael Voigtländer iš IW Cologne pabrėžia politinių intervencijų poveikį kainoms. Neapibrėžtumas rinkoje ir didesnės renovacijos išlaidos lėmė didesnę nuolaidą senesniems objektams. Eckhardas Wurzelis iš Konstanco universiteto atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto kainų stabilizavimuisi įtakos turi ne tik kylančios palūkanų normos, bet ir reguliavimo sąlygos.

2024 m. prognozės rodo, kad kainos dar labiau kris, o vėliau vėl kils, tikriausiai nuo 2025 m. Statybų krizė Vokietijoje, kurią sukėlė infliacija, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir per didelis politinis reguliavimas, privedė prie pasiūlos trūkumo. Didėjanti būsto paklausa, ypač didmiesčiuose, patenkina mažėjančią pasiūlą, o tai ilgainiui turės įtakos kainoms.