Būsto trūkumas ir mažas naujų pastatų skaičius kelia įtampą nekilnojamojo turto sektoriui – finansų ekspertai perspėja dėl didėjančių išlaidų renovacijai

Būsto trūkumas ir mažas naujų pastatų skaičius kelia įtampą nekilnojamojo turto sektoriui – finansų ekspertai perspėja dėl didėjančių išlaidų renovacijai

Būsto trūkumas ir mažas naujų pastatų skaičius šiuo metu kelia įtampą nekilnojamojo turto sektoriui. Kartu atrodo, kad sąlygos renovacijai darosi vis nepalankesnės. Remiantis Federalinės energiją taupančių pastatų atitvarų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, renovacijos norma Vokietijos pastatų fonde šiuo metu siekia tik 0,83 proc. Bauherren-Schutzbund asociacijos atlikta apklausa taip pat parodė, kad tik maždaug trečdalis savininkų, turinčių senesnį nekilnojamąjį turtą, planuoja su energija susijusias modernizavimo priemones. Didelės statybų sąnaudos yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nevyksta nei renovacijos, nei modernizavimo priemonės. Šiame kontekste įstatymų leidėjas planuoja naują reglamentą, skirtą Pavojingų medžiagų potvarkio reformai, kuris galėtų dar labiau padidinti renovacijos išlaidas.

Remiantis www.merkur.de ataskaita, pagal projekto 5a punkto 2 dalį visi darbai esamuose pastatuose, kurie buvo pastatyti iki 1993 m. spalio 31 d., turėtų būti atliekami be ypatingo įtarimo taikant visas apsaugos nuo asbesto priemones ir atliekas šalinant kaip pavojingas atliekas. Ši procedūra yra labai sudėtinga ir atitinkamai brangi. Kad būtų išvengta tokio „šalinimo įtariant“, privačios nuosavybės savininkai turi atlikti matavimus, įrodančius, kad jie neužteršti asbestu. Tačiau tai brangu, o ekspertų taip pat trūksta. Taip pat dar nėra galutinai išsiaiškinta, ar prošvaistiniai matavimai atitinka atliekų įstatymo reikalavimus.

Privačių statybininkų asociacija (VPB) kritikuoja šią Pavojingų medžiagų potvarkio reformą. Lobistai suinteresuoti ne taupyti reikalingoms apsaugos priemonėms, o tai, kad privatūs vystytojai, kaip silpniausia grandinės grandis, būtų atsakingi už galimų užterštų sklypų ištyrimą ir sutvarkymą. Ypač statybininkai dažnai negali patys nuspręsti, ar montuojama medžiaga yra pavojinga, ar ne. Dėl to gali atsirasti nereikalinga papildoma finansinė našta ir padidėti statybinių medžiagų, kaip pavojingų atliekų, šalinimo išlaidos, nesuteikiant didesnės sveikatos apsaugos.

Šis planuojamas reguliavimas gali turėti didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir pramonei. Statybų kaštai ir toliau didėtų, o tai tikriausiai galėtų turėti dar didesnę įtaką ir taip žemam renovacijos tempui. Be to, privatūs kūrėjai gali susidurti su finansiniais iššūkiais, nes jie būtų atsakingi už galimų užterštų vietų patikrinimą ir šalinimą. Dėl to gali sumažėti statybininkų, kurie imtųsi modernizavimo priemonių, o tai darytų papildomą įtampą rinkai.

Šaltinis: Remiantis ataskaita, kurią pateikė Merkurijus