Raudonas įspėjimas: Vokietijos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gresia pasmaugti ekonomiką!
Straipsnyje nagrinėjamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas Vokietijoje, imigracijos vaidmuo ir ekonominės pasekmės iki 2035 m.
Raudonas įspėjimas: Vokietijos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas gresia pasmaugti ekonomiką!
Vokietijos ekonomika susiduria su rimta demografine problema: vis daugiau kūdikių bumo išeina į pensiją, tuo tarpu trūksta būtiniausių darbuotojų, kurie kompensuotų šį nuostolį. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Frankfurter Rundschau Iki 2024 m. maždaug pusė Vokietijos įmonių negalėjo sėkmingai užimti savo mokymo pozicijų. Tai kelia nerimą, nes prognozuojama, kad iki 2035 m. neteks apie septynis milijonus darbuotojų. Federalinės užimtumo agentūros vadovė Vanessa Ahuja perspėja apie „drastiškas pasekmes“ ekonomikai ir visuomenei, jei ši tendencija tęsis.
Galimos pasekmės yra įvairios: įmonės gali atšaukti investicijas arba persikelti į užsienį, o socialinio draudimo fondai rizikuoja prarasti svarbius įnašus. Atsižvelgiant į tai, Ahuja mato imigraciją kaip pagrindinį sprendimą, kurį papildo esamų darbuotojų aktyvinimas ir produktyvumo pažanga. Norint kompensuoti 1,3 milijono žmonių, šiuo metu išvykstančių iš Vokietijos, nuostolius, 2025 metais reikės 1,7 milijono imigrantų.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir integracija
Migracija praeityje rėmė Vokietiją ekonomiškai ir gali atlikti lemiamą vaidmenį ateityje. Garsiai Deutschlandfunk Užsienio darbuotojų dalis Vokietijoje dabar siekia 6,7 mln. darbo vietų, kuriose mokamos socialinio draudimo įmokos. Šie žmonės sukuria 13,2% bendrosios pridėtinės vertės ir yra svarbūs įvairioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, valymo pramonei, kur daugiau nei kas trečias darbuotojas turi užsienio pasą, ir statybose, kur beveik kas trečias yra užsienio kilmės. Net ir medicinos srityje apie 14 % praktikuojančių gydytojų neturi Vokietijos pilietybės.
Tačiau iššūkių nereikėtų nuvertinti: iki 2035 metų Vokietija gali netekti iki septynių milijonų darbuotojų ir kvalifikuotų darbuotojų, teigia buvęs darbo ministras Hubertusas Heilas. Dėl šios padėties imigracija kaip niekad reikalinga kovojant su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Situacija pablogėja ir atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liko atvirų apie 570 000 darbo vietų, nes nebuvo pakankamai tinkamos kvalifikacijos bedarbių.
Imigracijos kliūtys ir galimybės
Nors daugelis migrantų į Vokietiją atvyksta dirbti jau daugelį metų, yra daug kliūčių. Ilgas vizų laukimo laikas, lėta biurokratija ir diskriminacija kelia rimtų problemų. Apklausa taip pat rodo, kad 73 % įmonių mano, kad AfD kelia pavojų kvalifikuotų darbuotojų užtikrinimui ir kad, palyginti su kitomis šalimis, trūksta paskatų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų naujai imigruojantiems kvalifikuotiems darbuotojams. Remiantis prognozėmis, Vokietija turėtų kasmet įdarbinti nuo 300 000 iki 400 000 žmonių, kad darbo jėga būtų stabili.
Merzo vyriausybė koalicinėje sutartyje užsibrėžė tikslą sukurti imigracijai palankią šalį, skatinant kvalifikaciją ir mažinant galimybes naudotis socialinėmis sistemomis. Aukštos kvalifikacijos migrantų poreikis stebina, nes 2020 m. daugiau nei 35 % imigrantų buvo žemos kvalifikacijos. Norint iki 2029 metų potencialų tarifą padidinti iki 1,1 proc., reikėtų 1,5 mln. darbuotojų imigracijos.
Apibendrinant galima teigti, kad aišku: Vokietijos ekonomikai skubiai reikia į ateitį orientuotų požiūrių, kad būtų pašalintas gresiantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Migracija galėtų būti pagrindinis veiksnys įveikiant šį iššūkį, tačiau kartu reikia nuosekliai spręsti nustatytas kliūtis.