Branduolinė energetika klesti: 2050-ųjų pradžioje branduoliniai pajėgumai turi būti padvigubinti, o tai labai padidins urano poreikį – tai įdomi galimybė investuotojams.

Branduolinė energetika klesti: 2050-ųjų pradžioje branduoliniai pajėgumai turi būti padvigubinti, o tai labai padidins urano poreikį – tai įdomi galimybė investuotojams.

Remiantis www.focus.de pranešimu, urano paklausa pasaulyje smarkiai išaugo dėl planuojamų ar statomų atominių elektrinių. Urano kainos nuo 2020 m. pabaigos padidėjo maždaug 125 proc., ir tikimasi, kad ši tendencija išliks ateinančiais metais. Taip yra daugiausia dėl to, kad šiuo metu sunku pasiekti dvi didžiausias uraną gaminančias šalis – Rusiją ir Nigerį.

Kadangi uranas naudojamas kaip kuras atominėse elektrinėse, didėjanti urano paklausa taip pat turės įtakos rinkai. Urano kainos pastaruoju metu pakilo iki aukščiausio lygio per dvylika metų – per pastaruosius šešerius metus išaugo 244 proc. Be to, Kazachstanas, kaip didžiausias urano naudotojas, jau gavo naudos iš plėtros.

Investuotojai jau stebėjo šią raidą ir vis daugiau investuoja į urano kasybos įmones. Kai kurių įmonių akcijų kaina jau smarkiai pakilo. Taip pat yra pasyvių fondų, kurie seka urano rinką ir yra prieinami investuotojams.

Tikimasi, kad didėjanti urano paklausa toliau didės kainas, nes urano gamyba ir urano sodrinimo pajėgumai nebuvo pakankamai išplėsti visame pasaulyje. Dėl to naftos perdirbimo gamyklos šiuo metu dirba visu greičiu.

Apskritai reikėtų pažymėti, kad dėl planuojamos atominių elektrinių plėtros visame pasaulyje didėjanti urano paklausa lems reikšmingus pokyčius urano rinkoje. Investuotojai ir smulkieji investuotojai gali gauti naudos iš šios plėtros investuodami į urano kasybos įmones arba pasyvius fondus.