Geležinkelių krizė: milijardinės subsidijos, bet kainų spirale nesibaigia!

Geležinkelių krizė: milijardinės subsidijos, bet kainų spirale nesibaigia!

„Deutsche Bahn“ daugelį metų buvo kritikuojamas. Klientų nusivylimas dėl vėlavimo ir atšaukimų yra didelis. Nors dažnai manoma, kad investicijų trūkumas yra pagrindinė priežastis, dabartinis Ifo instituto tyrimas rodo kitokį vaizdą. Tyrėjų teigimu, geležinkelių tinklo būklė nėra tokia apgriuvusi, kaip plačiai manoma. Nepaisant to, geležinkelis susiduria su didžiuliu kainų augimu, kuris pastaruoju metu sukėlė daug ažiotažų.

Vienas iš pagrindinių tyrimo rezultatų yra išvada, kad kelionių traukiniais ir renovacijos kainų padidėjimo negalima visiškai paaiškinti išoriniais veiksniais, tokiais kaip Ukrainos krizė ar korona pandemija. Felixas Berschinas, tyrimo autorius, įtaria, kad padidėjimą daugiausia nulėmė perteklinis susigrąžinamų pinigų kiekis. Pastaraisiais metais valstybės subsidijos Deutsche Bahn išaugo daugiau nei 300 procentų. Kita vertus, statybų apimtys išaugo tik 21 proc., todėl kyla klausimų dėl lėšų efektyvumo ir paskirstymo.

Kainų sprogimo priežastys

Vartotojai kenčia nuo didelio kainų padidėjimo, kurį daugelį metų kritikuoja vartotojų gynėjai. Šie kainų padidėjimai dažnai pateikiami kaip tiesioginis ekonominių sąlygų rezultatas, tačiau tyrimai rodo, kad papildomų išlaidų negalima visiškai paaiškinti įprastais sąnaudų veiksniais, tokiais kaip infliacija ar padidėjusios energijos sąnaudos. Berschinas apskaičiavo, kad Koronos ir Ukrainos konflikto įtaka sudaro tik 60–70 procentų padidėjusių kainų.

Atrodo, kad geležinkelių infrastruktūra tam tikru mastu pagerėjo. Vidinės ataskaitos patvirtina, kad pagerėjo tunelių ir bėgių būklė, o tyrimo metu buvo nustatytas nedidelis tiltų pablogėjimas. Ši perspektyva leidžia daryti prielaidą, kad dabartiniai vėlavimai nėra tiesiogiai susiję su nusidėvėjusia infrastruktūra. Tiesą sakant, įtariama, kad valdymo nesėkmė yra pagrindinė trūkumų priežastis.

Politinės ir ekonominės pasekmės

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į sumanų DB grupės lobizmą, kuris gali būti panaudotas siekiant sutelkti daugiau valstybės išteklių. Šiame kontekste Federalinis Teisingumo Teismas nurodė, kad geležinkelis laikosi strategijos, kuria siekiama paslėpti tikrąjį nusidėvėjimą ir taip pateisinti papildomų investicijų poreikį. Kritikai reiškia susirūpinimą, kad esamos investicijos dažnai nepriveda prie tikros bendros renovacijos.

Apskritai situacija Deutsche Bahn rodo sudėtingą politinių ir ekonominių veiksnių sąveiką. Jörgas Krämeris, „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas, perspėja, kad tolimesnės papildomos išlaidos gali būti iššvaistytos statybų kainomis. Vadybos pakeitimo poreikis tampa vis garsesnis, siekiant įnešti gaivaus oro gūsį į sergančią organizaciją.

Todėl „Deutsche Bahn“ susiduria su iššūkiu padidinti savo investicijų efektyvumą ir tuo pat metu užtikrinti savo klientų pasitenkinimą. Didėja spaudimas aiškiau pranešti apie aukštas kainas ir patobulinimų trūkumą bei atskleisti tikruosius iššūkius. Nors geležinkelių tinklo būklė pagerėjo, dar reikia pamatyti, ar „Deutsche Bahn“ gali atlikti reikiamus pakeitimus.