Bavarijos savivaldybėms trūksta pinigų: skolos sparčiai auga iki rekordinio lygio!

Bavarijos savivaldybėms trūksta pinigų: skolos sparčiai auga iki rekordinio lygio!

Bavarijos savivaldybių finansinė padėtis per pastaruosius metus labai pablogėjo. Bavarijos miestų, rajonų ir savivaldybių išlaidos išaugo 9,2 proc., o pajamos tik 5 proc. Tai lemia, kad savivaldybių biudžetai baigiasi neigiama teritorija, todėl vienam gyventojui susidaro 396 eurų deficitas. Palyginimui, šalies vidurkis yra 321 euras vienam gyventojui, o tai iliustruoja sunkią situaciją Bavarijoje. Bendras Vokietijos savivaldybių finansavimo deficitas siekia 24,8 mlrd. eurų – tai didžiausias nuostolis nuo susijungimo sueddeutsche.de pranešė.

Svarbus šių pokyčių aspektas yra tai, kad 90–95 procentai savivaldybių išlaidų yra susieta su privalomomis užduotimis. Dėl to nepakankamai investuojama į svarbius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, mokyklas, kelius ir bibliotekas. Skolų augimas Bavarijoje yra didesnis nei vidutinis, palyginti su likusia Vokietijos dalimi. Kai savivaldybių skolos už vertybinius popierius ir paskolos investicijoms visoje šalyje išaugo 10 proc. iki 1780 eurų vienam gyventojui, Bavarijoje jos išaugo 14 proc., todėl iš viso vienam gyventojui tenka 1564 eurai. Tačiau skolos lygis Bavarijoje išlieka mažesnis nei šalies vidurkis br.de užrašai.

Investicijų atsilikimas ir infrastruktūros trūkumai

Nepakankamos investicijos lėmė didelį renovacijos ir investicijų atsilikimą. Apskaičiuota, kad šalies mastu atsiskaityta apie 215,7 mlrd. eurų. Bavarijoje ypač nukentėjo mokyklų pastatai: šioje srityje yra 31 procentas visų investicijų, t. y. apie 67,8 milijardo eurų. Be to, 56 procentai savivaldybių praneša apie reikšmingus ar rimtus mokyklų pastatų defektus. Taip pat nukenčia ir kitos sritys, pavyzdžiui, investicijų poreikis į kelius (apie 53,4 mlrd. eurų), apsaugą nuo gaisrų ir nelaimių (19,9 mlrd. eurų), administracinius pastatus (19,5 mlrd. eurų) ir sporto sales bei baseinus (15,6 mlrd. eurų).

Situacija blogėja, nes daugėja savivaldybių, kurios nebegali garantuoti savo infrastruktūros išlaikymo. Savivaldybių, pranešančių apie problemas su mokyklų pastatais, dalis išaugo nuo 11 iki 17 proc. Kelių ir transporto infrastruktūros augimas nuo 26 iki 32 proc. Šiame kontekste KfW Bank abejoja, ar federalinės vyriausybės specialaus „infrastruktūros“ fondo pakaks ryžtingai pagalbai savivaldybėms suteikti. Todėl Vokietijos miestų asociacijos prezidentas ragina greitai ir paprastai skirti lėšas, kurios turi būti tikslingai ir nebiurokratiškai paskirstytos savivaldybėms.