Federalinės valstijos siekia padidinti investicijas: 500 milijardų eurų specialiuose fonduose!

Federalinės valstijos siekia padidinti investicijas: 500 milijardų eurų specialiuose fonduose!

Vokietijoje buvo priimta Pagrindinio įstatymo pataisa, kuria įsteigiamas specialus 500 milijardų eurų fondas infrastruktūrai ir klimato apsaugai skatinti. Iš jų 100 milijardų eurų yra skirta federacinėms žemėms didelėms investicijoms. Šių priemonių skubumą pabrėžia keletas federalinių žemių, ypač vadovaujant Heseno ministrui pirmininkui Borisui Rheinui (CDU) ir Saksonijos ministrui pirmininkui Michaelui Kretschmeriui (CDU). Rheinas ragina greitai įgyvendinti taisykles, kad būtų sudarytas „planavimo pagreitinimo paketas“. Kretschmeris pabrėžia nebiurokratiško įgyvendinimo svarbą, nes investicijos turėtų būti nukreiptos į kelius, geležinkelius, energetikos infrastruktūrą, skaitmeninimą ir klimato apsaugą.

Federalinis finansų ministras Larsas Klingbeilas (SPD) 2025 metų federalinį biudžetą ir specialųjį fondą įsteigiantį įstatymą ministrų kabinetui planuoja pateikti birželio 25 d. Visos ministerijos iki kito pirmadienio turi pateikti siūlymus taupyti savo biudžetus. Saro krašto ministrė pirmininkė Anke Rehlinger (SPD) palaiko Klingbeilo planus ir pabrėžia, kad investicijoms negalima leisti nutekėti, o teikti ekonominę paskatą. Be to, svarbu apsaugoti vietos ir valstybės biudžetus nuo naujos naštos, ypač po naujausios mokesčių sąmatos, kuri padidino valstybių ir savivaldybių finansinius rūpesčius.

Infrastruktūros politikos reforma

CDU/CSU ir SPD koaliciniu susitarimu siekiama visapusiškos naujos Vokietijos infrastruktūros politikos pradžios. Su investicijų atsilikimu siekiama kovoti pasitelkiant priemonių paketą, skirtą sukurti pagrindą greitesniam infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Papildoma 100 milijardų eurų suma bus skirta per Klimato ir transformacijos fondą (KTF).

Pagrindinės reformos – planavimo, tvirtinimo ir viešųjų pirkimų įstatymo peržiūra, siekiant greičiau ir efektyviau įgyvendinti projektus. Siekiama turėti vienodą, lanksčią proceso teisę, kuri veiktų su aiškia atsakomybe ir sutrumpintais procesais. Procesinis įstatymas „vienas už daugelį“ skirtas formalizuotas procedūras padaryti lankstesnėmis, tuo pačiu panaikinant dvigubą bandymą ir tik vieną kartą atliekamus aplinkosaugos bandymus.

Strategijos projektams paspartinti

Reformos numato, kad keičiant naujus pastatus ateityje nebus taikomi planavimo patvirtinimo reikalavimai, o plano patvirtinimas bus paskelbtas norma. Be to, galima anksti pradėti svarbių projektų priemones. Siekiant palengvinti kompensuojamųjų ir pakeitimo priemonių paskyrimą ir į tinklą į tinklą, bus priimtas Gamtinių teritorijų reikalavimų įstatymas. Planavimo ir patvirtinimo procesų skaitmeninimas taip pat yra pagrindinis rūpestis siekiant padidinti efektyvumą.

Kitas svarbus dalykas – viešųjų pirkimų teisės reforma. Taip panaikinamas viešųjų pirkimų rūmų sprendimų apskundimo sustabdomasis poveikis. Taip siekiama paspartinti infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir užtikrinti aiškią atsakomybę bei efektyvų viešųjų vystytojų projektų valdymą. KPMG įstatyme pabrėžiama, kad itin svarbu, kad savivaldybės gebėtų kaupti kompetenciją ir sumažinti administracines kliūtis. Norint sėkmingai įgyvendinti šias visapusiškas priemones, būtinas glaudus federalinės, valstijos ir vietos valdžios bendradarbiavimas.