Vokietija atsiliko: ES ataskaita atskleidžia švietimo krizę!

Vokietija atsiliko: ES ataskaita atskleidžia švietimo krizę!

Dabartinė ES ataskaita apie investicijas į švietimą sukėlė susirūpinimą švietimo tyrėjai Ninai Kolleck. Kolleckas siekia skubiai pradėti švietimą po to, kai analizė atskleidė, kad Vokietijos valstybės išlaidos 9,2 procento atsilieka nuo ES vidurkio – 9,6 procento. Ataskaita taip pat rodo, kad Vokietija į švietimą investuoja tik 4,5 procento savo bendrojo vidaus produkto, o vidutinė vertė Europos Sąjungoje yra 4,7 procento. 27 ES valstybių reitinge Vokietija užima tik 23 vietą.

Tokios šalys kaip Estija ir Švedija didžiąją dalį savo išlaidų skiria švietimui, o Graikija ir Italija – užnugaryje. Koleckas dėl stagnuojančio švietimo sektoriaus kaltina politinio įžvalgumo stoką, nes politiniai lyderiai dažnai svarsto tik trumpalaikius sprendimus. Tačiau, anot jos, švietimo sektorius reikalauja ilgalaikių investicijų, kad būtų gerinama tiek švietimo kokybė, tiek prieinamumas.

Struktūriniai iššūkiai Vokietijoje

Kolleckas kaip svarbią problemą pabrėžia Vokietijos švietimo kraštovaizdžio federalinę struktūrą. Jų nuomone, centralizavimas arba papildomų kompetencijų skyrimas federalinei vyriausybei galėtų atnešti teigiamų pokyčių. Ji atkreipia dėmesį, kad apie 70 procentų švietimo išlaidų ES šalyse yra skirta mokykloms. Vokietijai reikia skubiai pagerinti ankstyvąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą.

Kitas svarbus analizės taškas yra tas, kad daugiau nei 50 procentų švietimo išlaidų Vokietijoje tenka personalo išlaidoms. Palyginimui: Švedija turi mažiausią personalo išlaidų dalį – 43 procentus, tačiau į švietimą investuoja 14,5 procento visų viešųjų išlaidų. Šios investicijos yra labai svarbios, nes švietimas laikomas konkurencingumo ir inovacijų varikliu.

EBPO tyrimas ir dėmesys profesiniam mokymui

Be ES ataskaitos išvadų, EBPO kasmetiniame tyrime „Education at a Glance“ pateikia išsamius duomenis apie valstybines ir privačias išlaidas švietimui bei profesiniam mokymui. Šiais metais šio tyrimo dėmesys buvo skiriamas profesiniam mokymui, kuris laikomas raktu į ekonomikos augimą. 2023 metų rugsėjo 12 dieną EBPO Berlyno centro vadovė Nicola Brandt pristatė vokišką tyrimo perspektyvą.

Skaitmeninėje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Federalinės švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Jensas Brandenburgas bei Švietimo ir kultūros ministrų konferencijos (KMK) pirmininkas Torstenas Kühne. Diskusijos apie rezultatus išryškino būtinybę skatinti profesinio mokymo prieinamumą, siekiant geriau paruošti jaunus žmones darbo rinkos poreikiams.

Šios dvi ataskaitos iliustruoja skubių veiksmų poreikį Vokietijos švietimo sistemoje. Kolleckas ir kiti ekspertai ragina didinti ilgalaikes investicijas, siekiant tvariai pagerinti švietimo kraštovaizdį ir panaikinti didėjantį švietimo skirtumą. Nors mokyklinio ir universitetinio išsilavinimo galimybė vaidina svarbų vaidmenį, manoma, kad profesinis mokymas turi didelę reikšmę užtikrinant ilgalaikę Vokietijos ekonominę plėtrą.

Visi EBPO tyrimo rezultatai pateikti OECD iLibrary prieinama. Vokietijos švietimo sistemos iššūkiai reikalauja neatidėliotino dėmesio ir paramos, kad būtų sukurta stipri ir informuota visuomenė.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie ES investicijų į švietimą ataskaitą, skaitykite analizę adresu taz.de.