Skaitmeninis suverenitetas: atvirasis šaltinis turėtų išgelbėti Vokietijos administraciją!

Skaitmeninis suverenitetas: atvirasis šaltinis turėtų išgelbėti Vokietijos administraciją!

Skaitmeninis suverenitetas tampa vis svarbesnis Vokietijos skaitmeninėje politikoje. Tai vertinama kaip pagrindinis principas, užtikrinantis valstybės veiklą ir veikiantis kaip ekonomikos vietos veiksnys. Svarbiausias aspektas yra priklausomybės nuo atskirų programinės įrangos tiekėjų mažinimas, o tai turėtų prisidėti prie skaitmeninės nepriklausomybės. CDU/CSU ir SPD koalicinis susitarimas patvirtina, kad skaitmeninė politika orientuota į suverenumą ir inovacijas. Nepaisant daugybės pastangų, Vokietija užima tik 23 vietą iš 27 ES valstybių narių pagal 2024 m. e. vyriausybės etaloną. informatik-aktuell.de Iki 300 iš 595 vyriausybinių paslaugų, numatytų Internetinės prieigos įstatyme, įvairiose federalinėse valstijose jau yra prieinamos skaitmeniniu būdu.

Skaitmeninimo iššūkiai yra sudėtingi: jie svyruoja nuo federalizmo sunkumų iki suskaidyto IT kraštovaizdžio iki teisinių kliūčių ir finansavimo problemų. Šiuo atžvilgiu Bundestagas nusprendė dėl specialaus 500 milijardų eurų vertės infrastruktūros fondo, kuris taip pat gali būti panaudotas skaitmeninimo užduotims vykdyti. Šias investicijas rekomenduojama investuoti į tvarius skaitmeninius projektus, kurie prisideda prie skaitmeninio suverenumo stiprinimo.

Atvirojo kodo programinės įrangos reklamavimas

Itin aktuali priemonė skaitmeniniam suverenitetui stiprinti Vokietijoje yra platesnis atvirojo kodo programinės įrangos naudojimas. Tai suteikia daugiau laisvės ir nepriklausomybės, palyginti su patentuotomis licencijomis, taip pat užtikrina skaidrumą ir pritaikomumą. Rekomendacijos dėl atvirojo kodo skatinimo administruojant, be kita ko, apima atvirojo kodo pirmenybę viešųjų pirkimų procedūrose ir privalomos atvirojo kodo dalies įvedimą viešiesiems pirkimams. Šiuose pasiūlymuose taip pat numatyta galimybė taikyti PVM nuolaidą paslaugoms, susijusioms su atvirojo kodo sprendimais, ir sukurti Atvirojo kodo projektų biurą, kuris sustiprintų šios srities valdymą. Skaitmeninės politikos kompetencijos, politinės valios ir būtinos drąsos ją įgyvendinti poreikis yra neginčijamas egovernment.de nustato.

Siekdamas skatinti atvirojo kodo programinės įrangos sklaidą administracijoje, Atvirojo kodo verslo aljansas (OSB Alliance) politikams suformulavo 38 reikalavimus. Siekiama, kad atvirojo kodo programinė įranga taptų viešojo administravimo standartu. Šie reikalavimai skirstomi į penkias kategorijas:

• Open Source Software als Standard: Umstellung der Verwaltungs-IT auf Open Source bis zum Ende bestehender Verträge mit proprietären Anbietern, Verabschiedung einer Open-Source-Strategie auf Bundesebene sowie die Ernennung eines Open-Source-Beauftragten.
• Strategische Beschaffung: Digitale Souveränität als Vergabekriterium und 20% der Bundesausgaben für Software und Cloud-Services sollen bis 2025 für Open Source Software verwendet werden.
• Open-Source-Cloud-Lösungen: Entwicklung einer Open-Source-Cloud für Behörden und Festlegung von Mindestanforderungen für Cloud-Dienste.
• Zentrum für digitale Souveränität (ZenDiS): Stärkung des ZenDiS als Open Source Program Office.
• Evaluation und Metriken: Entwicklung von Messmethoden zur Evaluierung des Einsatzes von Open Source Software.

Peteris Gantenas, OSB aljanso generalinis direktorius, kritikavo nepakankamą atvirojo kodo svarstymą 2025 m. federaliniame biudžete ir ragina tikslingai investuoti į atviros programinės įrangos technologijas.

Jis taip pat mato poreikį iš esmės pereiti prie atvirojo kodo programinės įrangos ir siūlo jos įgyvendinimo terminą iki 2035 m., kad būtų pasiūlyta savivaldybėms ir institucijoms planavimo saugumą. Tai galėtų ne tik dar labiau sustiprinti Vokietijos skaitmeninę nepriklausomybę, bet ir skatinti visą IT ekonomiką.