Reikalingos milžiniškos investicijos į infrastruktūrą: kur dings pinigai iki 2050 m.?

Reikalingos milžiniškos investicijos į infrastruktūrą: kur dings pinigai iki 2050 m.?

Išsamioje analizėje Aberdyno investicijos pabrėžia nerimą keliančius pasaulinių investicijų į infrastruktūrą poreikius. Atitinkamai, iki 2050 m. jos turi iš viso išaugti iki 64 trilijonų JAV dolerių, o tai atitinka metines išlaidas, kurios sudaro apie 1,7 % pasaulio BVP. Toks padidėjimas būtinas siekiant patenkinti didėjančius pasaulio gyventojų poreikius ir klimato kaitos bei urbanizacijos keliamus iššūkius.

Analizė, kurioje nagrinėjami infrastruktūros poreikiai 47 šalyse, rodo, kad besivystančiose rinkose reikia maždaug 43 trilijonų dolerių investicijų, o išsivysčiusioms šalims reikia skirti apie 21 trilijoną dolerių. Didžiausia dalis yra investicijos į pasaulinius kelių tinklus, kuriuos reikia išplėsti septyniais milijonais kilometrų, o tai kainuoja 28 trilijonus dolerių.

Iššūkiai investuotojams

Atsižvelgiant į didelę valstybės skolą, didėjančias palūkanų normas ir didesnes išlaidas gynybai, vyriausybės vis labiau apriboja savo veiksmų galimybes. Dėl to privatūs investuotojai yra būtini siekiant užpildyti esamą finansavimo spragą. „Aberdeen Investments“ duomenimis, energijos tiekimo sektorius, kuriam iki amžiaus vidurio reikia padvigubinti elektros gamybos pajėgumus nuo 8 000 GW iki daugiau nei 21 000 GW, taps antra pagal dydį investicijų sritimi. Apskaičiuota, kad Kinijos dalis šiose investicijose sudaro 12 trilijonų dolerių, o tai sudaro beveik penktadalį visų pasaulio išlaidų infrastruktūrai.

Tačiau didžiausiu iššūkiu išlieka perėjimas prie atsinaujinančios energijos, todėl šiluminiams pajėgumams pakeisti reikia papildomų investicijų į infrastruktūrą. Christopheris Segalas, pagrindinis Aberdyno analitikas, pabrėžia svarbų biržoje listinguojamų infrastruktūros įmonių, kurios laikomos pagrindiniais veikėjais mažinant investicijų atotrūkį, vaidmenį. Kartu reikia pažymėti, kad atliekant šią analizę neatsižvelgiama į socialinę infrastruktūrą, tokią kaip švietimas, sveikata ir viešasis būstas.

Tarpvalstybinė infrastruktūra Europoje

Kitas pasaulinių investicijų į infrastruktūrą aspektas yra susijęs su Europos aplinka Federalinė ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerija pabrėžė. Europai reikia modernios infrastruktūros, kuri yra labai svarbi ekologiškai ir skaitmeninei transformacijai. Tarpvalstybinės infrastruktūros plėtra gali ne tik skatinti augimą, bet ir padidinti užimtumą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad glaudus ryšys su transporto tinklais ir skaitmenine infrastruktūra yra būtinas regioninei plėtrai.

Tačiau iššūkiai įgyvendinant tokius projektus yra dideli. Reguliavimo skirtumai ir mažas privačių investuotojų dalyvavimas apsunkina tarpvalstybinės infrastruktūros plėtrą. Norint įveikti šias kliūtis, reikia imtis priemonių investicijoms stiprinti, įskaitant reguliavimo kliūčių mažinimą ir projektų planavimo bei patvirtinimo spartinimą. Didžiausias dėmesys skiriamas tokioms sritims kaip energetikos infrastruktūra, jos stiprinimas siekiant padidinti tiekimo saugumą ir skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą.

Apibendrinant galima teigti, kad pasaulinės ir Europos investicijos į infrastruktūrą susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau kartu suteikia ir galimybių. Siekiant patenkinti didėjančius poreikius, būtinas bendradarbiavimas, kuriame pagrindinį vaidmenį turi atlikti privatūs ir viešieji subjektai.