ES pristato didelį atsinaujinančios energijos paketą: štai kokia mūsų nauda!

ES pristato didelį atsinaujinančios energijos paketą: štai kokia mūsų nauda!

Europos Komisija paskelbė, kad ji sudarys išsamų Europos tinklų paketą, kuris bus pradėtas naudoti 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį. Šiame pakete pagrindinis dėmesys skiriamas skubiai reikalingam energijos kaupimo pajėgumų išplėtimui ES, siekiant paskatinti investicijas į elektrifikavimą iš atsinaujinančių šaltinių. Garsiai PV žurnalas Tai esminis žingsnis siekiant tikslo iki 2030 m. 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiuo metu ES telieka vienas procentas nuo šio ambicingo tikslo.

Persvarstant valstybių narių nacionalinius energetikos ir klimato planus (NECP), buvo paskelbtas teisėkūros planas, skirtas ES teisės aktams racionalizuoti ir supaprastinti. Tai visų pirma bus pasiekta atnaujinus aplinkosaugos teisės aktus, siekiant sutrumpinti patvirtinimo laiką. ES tikslas – skatinti tarpvalstybinius elektros tinklus ir toliau integruoti energijos rinkas.

Pažanga ir iššūkiai

12 ES valstybių narių jau pasiekė 42,5 procento atsinaujinančios energijos elektros energijos derinyje tikslą, o ES vidurkis yra 41 procentas. 2022–2024 m. buvo sumontuota apie 205 gigavatai atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų. Remiantis skaičiavimais, 2021–2023 m. Europos elektros vartotojai sugebėjo sutaupyti apie 100 mlrd.

Siekdamos įgyvendinti numatytus klimato tikslus, valstybės narės ragina imtis priemonių energijos rinkoms stabilizuoti. ES Komisija pabrėžė, kad investicijos į elektros tinklų infrastruktūrą būtinos siekiant užtikrinti ekonomišką energijos perėjimą. Visų pirma numatoma, kad iki 2040 m. į skirstomuosius tinklus reikės investuoti 730 milijardų eurų, o į perdavimo tinklus – 477 milijardus eurų.

Pasauliniai klimato veiksmai

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, negalima pamiršti pasaulinės perspektyvos. Mercator Research Institute on Global Commons and Climate Change (MCC) atkreipia dėmesį į ribotą žmonijos anglies dioksido biudžetą, leidžiantį apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 arba 2 laipsnių Celsijaus, palyginti su priešindustrine era. Garsiai horizontas Tikimasi, kad dėl iki šiol žadėtų klimato apsaugos priemonių pasaulinė temperatūra pakils 2,7 laipsnio Celsijaus.

1,5 laipsnio Celsijaus riba yra pagrindinis Paryžiaus klimato susitarimo momentas, siekiant išvengti kritinių klimato sistemos lūžio taškų viršijimo. Mokslininkai sutinka, kad tik temperatūros padidėjimas žemiau 1,5 laipsnio Celsijaus turi didelę tikimybę neleisti viršyti šių kritimo taškų.

Situacija parodo, kokia svarbi tolesnis atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir integravimas, taip pat su ja susijusi infrastruktūra, siekiant klimato tikslų. Ateinantys mėnesiai parodys, kokiu mastu ES ir jos valstybės narės įgyvendins būtinas priemones, kad būtų užtikrintas tvarus ir veiksmingas perėjimas.