Fahimi ragina imtis radikalių pokyčių: taip Vokietija nori išgelbėti ekonomiką!

Fahimi ragina imtis radikalių pokyčių: taip Vokietija nori išgelbėti ekonomiką!

2025 metų gegužės 16 dieną kancleris Friedrichas Merzas pažadėjo atgaivinti sustingusią Vokietijos ekonomiką, kuri jau trejus metus neauga. Hanso Böcklerio fondo IMK forume Vokietijos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Yasmin Fahimi ragina stiprinti ne tik įmones, bet ir socialines sritis, kad atremtų esamos ekonominės situacijos iššūkius. fr.de praneša, kad Fahimi taip pat aštriai kritikuoja Donaldo Trumpo ekonominę politiką, nes ji silpnina pasaulio ekonomikos perspektyvas ir skatina politinę bei ekonominę priklausomybę.

Fahimi pasisako už Vokietijos ekonominės politikos pertvarkymą, kad būtų panaudotos pačios Vokietijos ir Europos stiprybės. Ji ragina investuoti į tokias esmines sritis kaip energijos tiekimas, skaitmeninimas, sveikatos apsauga, švietimas ir socialinis būstas. Ypač aktuali problema – neriboto infrastruktūros specialaus fondo, skirto elektros tinklui plėsti, paklausa, kurio kaina, IMK duomenimis, siekia apie 650 mlrd. Tvirtesnis viešųjų pinigų susiejimas su kolektyvinių derybų mokėjimais taip pat yra darbotvarkėje, o Fahimi kritikuoja CSU dėl prieštaringų paskelbtų taupymo priemonių.

Reakcijos į Trumpo ekonominę politiką

Fahimi kritikuojama pasaulio ekonomikos raidos, kurią formuoja Donaldo Trumpo politika, kontekste. 2025 metų balandį infliacija euro zonoje nukrito iki 2,2 proc., o tai iš dalies interpretuojama kaip teigiamas D. Trumpo ekonominių sprendimų efektas. D. Trumpas silpnina dolerį, o tai stiprina eurą ir mažina prekių importo iš JAV kainas. Tuo pačiu metu aukšti importo tarifai JAV slopina pasaulio ekonomiką ir stabdo infliaciją. sueddeutsche.de pabrėžia, kad tai galėtų priversti Europos įmones mažiau eksportuoti į JAV, o tai sumažintų pardavimą ir kiltų pavojus darbo vietoms.

Atsižvelgdamas į tai, Europos centrinis bankas (ECB) siekdamas stabilizuoti ekonomiką septintą kartą nuo praėjusios vasaros sumažino bazines palūkanų normas. Dabartinė indėlių palūkanų norma dabar yra 2,25 proc., o pagrindinė palūkanų norma 2024 m. birželį buvo 4,0 proc. Priešingai, JAV ekonomika pirmąjį ketvirtį smuko 0,3 proc., o kovo mėn. infliacija siekė 2,4 proc.

Šis ekonominis spaudimas taip pat turi įtakos JAV politikai. Trumpas planuoja paskirti naują Federalinių rezervų banko prezidentą 2026 m. Nors jis tikisi, kad dabartinis FED pirmininkas Jerome'as Powellas sumažins palūkanų normas, nėra jokių ženklų, kad Trumpas norėtų jį atstatydinti anksčiau laiko. Ši situacija iliustruoja, kaip glaudžiai persipynę politika ir verslas ir kokie iššūkiai laukia tiek Vokietijos, tiek Europos ekonomikos ateinančiais metais.