Finansinis testas nepalankiausiomis sąlygomis: 100 milijardų Brėmenui, Saksonijai ir BW – rizika ar galimybė?

Finansinis testas nepalankiausiomis sąlygomis: 100 milijardų Brėmenui, Saksonijai ir BW – rizika ar galimybė?

Atsižvelgiant į naujai įvestas federacinėms žemėms reglamentus, pavasarį buvo priimtas Pagrindinio įstatymo pataisas, leidžiantis vėl imti reguliarias paskolas. Tai vyksta fone, kad iš specialaus infrastruktūros ir klimato neutralumo fondo šalys iš viso gali gauti 100 mlrd. Tačiau skirtingai nei federalinė vyriausybė, valstijos neprivalo laikytis jokių reikalavimų dėl lėšų papildomumo. Tai sukelia diskusijas tarp ekspertų, tokių kaip Sebastianas Dullienas iš IMK, kuris kritikuoja teisės į papildomas lėšas trūkumą.

Baiminamasi, kad be aiškių taisyklių suteiktos lėšos galėtų būti naudojamos esamoms struktūroms stabilizuoti, o ne būtinoms investicijoms. Brėmenas ypač nukentėjo, nes jis laikomas finansiškai silpniausia federaline žeme ir kovoja su didžiausia skola. Ateityje Brėmenui bus leista kasmet imti 140 milijonų eurų naujų paskolų, be to, 400 milijonų eurų restruktūrizavimo pagalbai. Nepaisant šių supaprastinimų, šių naujų lėšų panaudojimo reikalavimai yra griežtesni.

Iššūkiai federalinėse žemėse

Saksonija, ilgą laiką garsėjusi teigiamu biudžeto įvaizdžiu, susiduria su tokiomis problemomis kaip mokytojų trūkumas ir apleista infrastruktūra. Valdant ministrui pirmininkui Michaeliui Kretschmeriui, daugiau pinigų investuojama į švietimą ir saugumą, tačiau taupymo spaudimas ir toliau slegia šalį. Kyla rizika, kad 100 milijardų eurų iš specialaus fondo nebus finansuojami naujoms investicijoms, o bus panaudoti jūsų pačių išlaidoms padengti.

Kita vertus, Badenas-Viurtembergas turi didelį mokestinį pajėgumą, tačiau susiduria su didėjančia personalo ir investicijų našta. Numatytas palūkanų normų pokytis gali padvigubinti finansinę naštą iki 2029 m., todėl tai yra dar vienas iššūkis. IMK skaičiavimai rodo, kad specialiojo fondo 500 mlrd. eurų gali padengti tik apie tris ketvirtadalius faktinių investicijų poreikių.

Lėšų panaudojimo galimybės ir rizika

Federalinės vyriausybės skirti 100 milijardų eurų gali reikšti ir galimybę, ir riziką trims federacinėms žemėms: galimybę atlikti skubiai reikalingas investicijas atsveria pavojus, kad lėšos nebus panaudotos tikslingai. Įvairūs iššūkiai, su kuriais susiduria valstybės – nuo ​​didžiulio Brėmeno renovacijos poreikio iki Saksonijos struktūrinių problemų iki Badeno-Viurtembergo finansinio spaudimo – rodo, kad būtina skubiai panaudoti lėšas tikslingai.

Pagrindinis įstatymas leidžia steigti specialius fondus konkretiems tikslams, kurie nėra įtraukti į federalinį biudžetą ir todėl jiems netaikomas skolos stabdys. Federalinės audito tarnybos duomenimis, šiuo metu yra 29 specialieji fondai, kurių bendra suma siekia apie 869 milijardus eurų. Tarp žinomiausių specialiųjų fondų yra ekonomikos stabilumo fondas „Corona“ ir „Klimato ir transformacijos fondas“, iš kurių 2024–2027 m. klimatui palankioms priemonėms bus skirta iš viso 211,8 mlrd. eurų. Šie fondai, be kita ko, finansuojami iš Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos ir CO2 kainų nustatymo.

Diskusija dėl 100 milijardų eurų panaudojimo iš specialaus fondo valstybėms tebėra įtempta ir ateityje tikrai vaidins pagrindinį vaidmenį politinėse diskusijose. Belieka pamatyti, kaip atskiros federacinės žemės pasinaudos naujomis galimybėmis ir kokį ilgalaikį poveikį tai turės jų ekonominei padėčiai.