Fuest įspėja: koalicijai gresia žlugimas dėl skolų spąstų!

Fuest įspėja: koalicijai gresia žlugimas dėl skolų spąstų!

Šiuo metu Berlyne rengiamas naujas biudžetas, o Miuncheno Ifo instituto prezidentas Clemensas Fuestas išreiškia nerimą keliantį susirūpinimą dėl federalinės vyriausybės planų. Fuestas kritikuoja 2025–2029 metų finansinį planavimą kaip „labai problemišką“ ir perspėja apie galimą grėsmę koalicijai, jei vyriausybė pasikliaus išplėsta skolų laisve ir nevykdys būtinų struktūrinių reformų. Jis reikalauja, kad būtų pradėtos reformos, kad iš tikrųjų būtų pasiektas norimas išlaidų mažinimas. Savo analizėje jis pabrėžia, kad vyriausybė ignoruoja galimas problemas dėl naujos valstybės skolos, kuri buvo skirta infrastruktūrai ir gynybai, bet dabar galėtų būti panaudota kitiems projektams.

Opozicija jau buvo atkreipusi dėmesį į riziką prieš priimant skolų paketą. Baiminamasi, kad vyriausybė gali netęsti skolos pažado ir, užuot sutelkusi dėmesį į būtinas reformas, ir toliau skirs dėmesį skolomis finansuojamoms investicijoms. Fuestas pažymi, kad kapitalo išlaidos yra mažinamos iš pagrindinio biudžeto ir pakeičiamos naujomis skolomis, kurios yra skirtos tik trumpalaikiam sprendimui ir gali būti žalingos ilgalaikėje perspektyvoje.

Struktūrinių reformų reikalavimai

Kitas svarbus Futest rūpestis – pensijų draudimo modernizavimas. Jis perspėja, kad be atitinkamų reformų subsidijos iš federalinio biudžeto toliau didės. „Nėra matomų politinių priemonių planuotiems išlaidų mažinimams įgyvendinti“, – kritikuoja jis. Šį skepticizmą pagrindžia susirūpinimas, kad didelės karinės išlaidos riboja vyriausybės finansines galimybes imtis veiksmų. Tai galėtų labai apriboti investicijų į infrastruktūrą ir švietimą galimybes.

Fuest taip pat atkreipia dėmesį į federalinės vyriausybės palūkanų išlaidų padidėjimą, kuris, kaip tikimasi, iki 2029 m. padidės nuo dabartinių maždaug 30 milijardų eurų iki daugiau nei 60 milijardų eurų. Šis pokytis gali turėti neigiamos įtakos bendrai biudžeto padėčiai. Problemą jis įžvelgia ir sprendžiant 100 milijardų eurų, kurie savivaldybėms turėtų įplaukti iš specialaus fondo. Kritikai reikalauja, kad šie pinigai būtų naudojami išskirtinai papildomoms investicijoms ir neišnyktų į bendruosius valstybių ir savivaldybių biudžetus, o tai reikštų, kad būtų prarastas numatytas efektas.

Iš skolų finansuojamas specialus fondas

CDU/CSU ir SPD sukūrė iš skolų finansuojamą specialų infrastruktūros ir klimato apsaugos fondą, kurio bendra suma siekia 500 milijardų eurų ir kurį jau patvirtino Bundestagas ir Bundesratas. Taip pat sukurti teisiniai reikalavimai, kad valstybės ir savivaldybės galėtų naudotis savo dalimis specialiajame infrastruktūros fonde. Tačiau kol kas neaišku, kaip ir ar šie pinigai iš tikrųjų bus panaudoti tikslinėms investicijoms.

Clemenso Fuesto įspėjamieji žodžiai yra aiškus signalas politikams, kad būtina iš esmės peržiūrėti biudžeto strategiją, siekiant išspręsti Vokietijos ekonominius iššūkius nekeliant pavojaus koalicijos stabilumui. Ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs nustatant, ar federalinė vyriausybė iš tikrųjų gali imtis reikiamų reformų.