Žalieji kaltina Klingbeilą sulaužius savo žodį – ginčas dėl finansavimo paaštrėja!

Žalieji kaltina Klingbeilą sulaužius savo žodį – ginčas dėl finansavimo paaštrėja!

2025 metų gegužės 23 dieną žalieji išsakė aštrią kritiką finansų ministro Larso Klingbeilo (SPD) ir kanclerio Friedricho Merzo (CDU) biudžeto planams. Partijos lyderis Feliksas Banaszakas kaltina vyriausybinę koaliciją laužant savo žodį ir apgaudant biudžetą. Jis perspėja, kad planuojamas Klimato ir transformacijos fondo (KTF) mažinimas gali kelti pavojų ekonomikos pagrindui.

Banaszakas pabrėžia, kad žaliųjų pritarimas paskolomis finansuojamo specialaus 500 milijardų eurų biudžeto, skirto infrastruktūrai ir klimato apsaugai, sudarymui, priklausė nuo to, ar šios lėšos bus investuojamos kartu su įprastu federaliniu biudžetu. Dabar atrodo, kad dėl šių garantijų kyla abejonių, o tai drebina žaliųjų pasitikėjimą koalicija.

Biudžeto planų kritika

Žaliųjų susirūpinimas nėra nepagrįstas. Nerimaujama, kad specialiojo infrastruktūros ir klimato apsaugos fondo pinigai gali būti panaudoti netinkamai. Banaszak ragina vyriausybę būti patikima ir turėti drąsos investuoti, kad būtų užtikrintas Vokietijos konkurencingumas. Pagal susitarimus 400 milijardų eurų turėtų patekti į infrastruktūrą, o 100 milijardų eurų – į klimatui palankią pertvarką.

Tačiau Finansų ministerija kritiką laiko nepagrįsta. Jame nurodoma, kad 2025–2034 m. iš specialaus fondo KTF planuojama skirti dešimt milijardų eurų per metus. Tačiau ekspertai įžvelgia problemų kai kurių išlaidų programų perkėlime iš federalinio biudžeto į KTF, o tai padengia tik nedidelę reikalingo finansavimo dalį.

Išsami informacija apie specialųjį fondą

Šių diskusijų kontekste Federalinė taryba jau patvirtino skolų paketą, į kurį įtraukta Pagrindinio įstatymo (GG) pataisa. Šis koregavimas apriboja skolos stabdį, kad tam tikroms išlaidoms, įskaitant gynybą, civilinę ir civilinę saugą, taip pat žvalgybos tarnybas, nebereikėtų skaičiuoti nuo 1% bendrojo vidaus produkto. Įgyvendinant šį projektą bus įsteigtas naujas specialus infrastruktūros ir klimato neutralumo fondas, kurio vertė 500 mlrd.

Iš šių 500 milijardų eurų 100 milijardų eurų pateks į klimato ir transformacijos fondą, o dar 100 milijardų eurų galės gauti federacinės žemės. Tačiau norint įgyvendinti pakeitimus, būtinas Bundestago steigiamasis įstatymas. Planuojamos investicijos taip pat turi būti „papildomos“ prie įprasto biudžeto valdymo, t. y. investicijų dalis federaliniame biudžete turi viršyti 10% visų išlaidų be specialių lėšų.

Konkretus lėšų panaudojimas dar nenustatytas. Šiame kontekste stebimos CDU/CSU ir SPD derybos dėl koalicijos. Finansavimo reikalavimus atitinkanti infrastruktūra apima įvairias sritis, įskaitant civilinę ir civilinę saugą, transporto infrastruktūrą, ligoninių investicijas, energetikos infrastruktūrą, švietimo ir mokslo infrastruktūrą bei skaitmeninimą.

Paraiškas finansuoti iš specialaus fondo, be kita ko, teikia „Deutsche Bahn“, pateikusi paraišką dėl 148 mlrd. eurų geležinkelių infrastruktūrai. Sveikatos apsaugos sistemoje norima ligoninių reforma taip pat galėtų būti iš dalies finansuojama iš specialaus fondo. Taip pat planuojamos investicijos į mokyklų skaitmeninimą, mokyklų pastatų ir vaikų darželių statybą bei renovaciją. Privačios įmonės taip pat turi galimybę dalyvauti šiame specialiame fonde per viešąsias sutartis ir finansavimo programas.

Tačiau konkretus lėšų panaudojimo planas priklauso nuo būsimos federalinės vyriausybės ir atitinkamų parlamentinių grupių. Ar valdžia gali patenkinti tiek žaliųjų, tiek piliečių keliamus reikalavimus ir lūkesčius, dar reikia pamatyti.

Daugiau informacijos apie žaliųjų kritiką ir dabartinius biudžeto planus žr Skaitmeninis dienraštis ir specialiojo fondo analizė Tayloras Wessingas.