Prekybos krizė: Vakarų įmonės traukiasi iš Kinijos!

Prekybos krizė: Vakarų įmonės traukiasi iš Kinijos!

Kylant tarifams ir prekybos konfliktams tarp Kinijos ir Vakarų šalių, kyla pavojus daugeliui įmonių ir jų ateities perspektyvoms. Su tarifais susiję pokyčiai daro didelę įtaką užsienio įmonėms, ypač Vakarų įmonėms, kurios uždirbo didelį pelną ir padidino savo rinkos dalį Kinijoje. ES išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl Kinijos ekonominės galios ir mano, kad tai kelia grėsmę jos pramonės konkurencingumui. Tai ypač akivaizdu iš augančių tarifų, kurie apsunkina Vakarų įmonių prieigą prie savo kilmės šalių ir skatina migraciją į alternatyvias rinkas.

Nuo 1979 m. ekonominių reformų Kinija tapo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) magnetu, o dabar užsienio investicijos siekia įspūdingą 3,66 trilijono JAV dolerių sumą. Kinijoje yra registruota per 400 000 užsienio investicijų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 mln. Nepaisant šio teigiamo rezultato, Vakarų bendrovės patiria vis didesnį spaudimą perkelti gamybą į užsienį dėl naujų tarifų ir protekcionistinių priemonių.

Atsitraukimas ir persiorientavimas

JAV ir Kinijos prekybos karas, prasidėjęs 2018 m. abipusiu tarifų didinimu, turi toli siekiančių pasekmių. JAV įvedė iki 25% tarifus įvairiems gaminiams iš Kinijos, priversdamos tokias įmones kaip „Apple“ padidinti savo gamybos sąnaudas ir dalį jų perkelti vartotojams. Atsižvelgdamos į šią situaciją, daugelis Vakarų įmonių jau planuoja perkelti savo gamybos įrenginius iš Kinijos į Vietnamą ir Indiją. Pavyzdžiui, 2023 m. „Apple“ padidino „iPhone“ gamybą Indijoje 7 proc., o „Nike“ daugiau investuoja į gamyklas Vietname ir Indonezijoje.

Šis pokytis atitinka Kinijos strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, kuria siekiama paremti vietines įmones strateginiuose sektoriuose ir užpildyti spragas, atsiradusias dėl Vakarų įmonių pasitraukimo. Vakarų įmonėms vis labiau reikia ieškoti alternatyvių ir patikimų tiekimo grandinių už Kinijos ribų. Turkija paryškinta kaip potenciali vieta.

Papildomi iššūkiai ir pavojai

Iššūkiai, su kuriais susiduria Vakarų įmonės, yra ne tik didėjančios išlaidos ir patekimo į rinką apribojimai, bet ir tiekimo grandinės rizika bei intelektinės nuosavybės problemos. Daugelis analitikų pabrėžia, kad visiškas pasitraukimas iš Kinijos rinkos išlieka sunkus dėl Kinijos ekonominio dydžio ir strateginės svarbos. Dėl geopolitinės įtampos reikia lanksčių ir į riziką orientuotų strategijų, kad būtų galima veiksmingai įveikti iššūkius.

Be to, ES neseniai įvedė papildomus mokesčius elektra varomoms transporto priemonėms iš Kinijos, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Šios mokesčių priemonės yra atsakas į Kinijos įmones, gaunančias subsidijas, kurios suteikia joms konkurencinį pranašumą Europos rinkoje. Susirūpinimas konkurencingumu ir įtempta prekybos padėtis tarp Kinijos, JAV ir Europos išryškina šių tarptautinių ekonominių santykių sudėtingumą ir lemiamus prekybos konfliktus, kurie išsivystė per pastaruosius kelerius metus.

Dideli iššūkiai, turintys įtakos daugeliui pramonės šakų, įskaitant mechaninę inžineriją, gamyklų inžineriją, elektros inžineriją ir chemijos pramonę, rodo, kad laisvosios prekybos pabaiga yra akivaizdi. Ekonomikos analitikų teigimu, vartojimo prekių prieinamumas gali dar labiau apriboti, o kainos kilti, o tai apsunkins visą pasaulio ekonomiką ir sukurs neapibrėžtumą.