Pramonė krizėje: žalioji transformacija stringa – kas dabar?

Pramonė krizėje: žalioji transformacija stringa – kas dabar?

Perėjimas prie klimatui palankios pramonės susiduria su dideliais iššūkiais. Nepaisant to, kad reikia skubiai sumažinti CO₂ ekvivalentus, pokyčiai daugelyje pramonės šakų stringa. Remiantis ataskaita, kurią pateikė „Blackout“ naujienos rodo, kad įmonės, kurios pastaraisiais metais vis labiau rėmėsi tvariais gamybos metodais, dėl besitęsiančio ekonomikos silpnumo turi permąstyti savo investavimo strategijas. Remiantis atliktu tyrimu, situaciją dar labiau apsunkina geopolitiniai pokyčiai EY Tai reiškia, kad 17 procentų įmonių jau atidėjo konkrečias dekarbonizavimo priemones.

Pastebimas reikšmingas investicijų mažinimas – daugiau nei pusė įmonių pranešė, kad sumažėjo jų noras investuoti į tvarumo projektus. EY tyrimo duomenimis, šiuo metu mažiau investuoja, nei planavo iš pradžių, tik 52 proc. Ši raida prieštarauja skubiam poreikiui paspartinti pokyčius, ypač pagrindinėse pramonės šakose, pvz., plieno, chemijos ir cemento.

Dabartinė klimato iniciatyvų padėtis

Kita tyrimo išvada rodo, kad įmonės pirmiausia investuoja į priemones, kurios žada greitą atsipirkimą. Tai apima pakeitimą į LED apšvietimą ir panaudotos šilumos naudojimą. Daugiau nei 90 procentų apklausoje dalyvavusių įmonių jau yra pakeitusios apšvietimą į LED, o 73 procentai dabar naudoja atliekinės šilumos arba šilumos atgavimo technologijas. Taip pat investuojama į efektyvesnius gamybos būdus; daugiau nei 70 procentų naudoja technologijas, turinčias didesnį energijos vartojimo efektyvumą.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 63 procentai įmonių perka žaliąją elektrą, o 66 procentai perėjo prie fotovoltinės energijos. Vidutinis energijos suvartojimo mažinimo tikslas yra 14 procentų, o didesnės įmonės, kurių metiniai pardavimai viršija 1 milijardą eurų, siekia dar didesnio – 16 procentų.

Biurokratinės kliūtys ir politinis netikrumas

Nepaisant įvairių požiūrių į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, biurokratinės kliūtys tebėra rimta problema. 85 procentai įmonių mano, kad biurokratija yra didžiausia išorinė kliūtis siekiant savo dekarbonizacijos tikslų. Lėti tvirtinimo procesai ir neaiškios pareigos apsunkina net paprastų projektų įgyvendinimą. Be to, politinis neapibrėžtumas reiškia, kad daugelis įmonių negali atlikti ilgalaikio planavimo, todėl Vokietija tampa vis nepatraukli tarptautiniu lygmeniu.

Teigiamą raidą stabdo ir susirūpinimas dėl pasaulinio nuosmukio, kurį 30 procentų apklaustų įmonių laiko grėsme savo klimato tikslams. Finansavimas tebėra pagrindinė problema, nes įmonėms reikia aiškaus verslo pagrindo brangiai kainuojančioms tvarioms priemonėms. Vėlavimas įgyvendinti energetikos pertvarką suvokiamas kaip struktūrinė grėsmė ekonomikai, darbo vietoms ir klimato tikslams.