Investicijų atsilikimas Vokietijoje: įmonės veltui ieško pasitikėjimo!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vokietijos investicijų krizė 2025 m.: trūksta pasitikėjimo, įmonės dvejoja. Politinės priemonės, reikalingos ekonomikai stiprinti.

Investicijų atsilikimas Vokietijoje: įmonės veltui ieško pasitikėjimo!

Vokietijos ekonomika artėja prie investicijų krizės, kurią dar labiau sustiprina ūmus nepasitikėjimas pagrindinėmis juodai raudonos koalicijos sąlygomis. Grynųjų investicijų rodiklis yra istorinėje žemumoje – vos 0,3 proc., palyginti su 3 proc. 2019 m. Nepaisant Sąjungos ir BPD pranešimų apie milijardines išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, įmonės dvejoja. „Vartotojai ir verslininkai streikuoja“, – aiškina Arndtas Kirchhoffas, Šiaurės Reino-Vestfalijos verslo asociacijos vadovas. Tai reiškia, kad šiuo metu vartojimas ir investicijos apsiriboja būtiniausiais dalykais.

Remiantis informacija iš „Blackout“ naujienos Daugelis įmonių stabdo savo investicijas, tikėdamosi stabilesnių sąlygų. LBBW tyrimo duomenimis, 75 procentai apklaustų įmonių yra pasirengusios investuoti, jei pagerės ir ekonomika, ir paklausa. Tačiau didelės kliūtys yra didelės energijos kainos (91 proc.), per didelė biurokratija (94 proc.) ir didžiulis reguliavimas (89 proc.). Šiuo metu tik 22 procentai planuoja padidinti savo investicijas, 60 procentų išlaiko savo išlaidų lygį ir 15 procentų ketina išleisti mažiau 2025 m.

Silpnybės ir reikalavimai politikai

Andreas da Graça iš LBBW tyrimų nurodo, kad nesėkmingo eksporto modelio trūkumas yra esminis. Įmonės, ypač vidutinės, mieliau investuoja užsienyje, kur mažesnės sąnaudos ir mažesnės biurokratinės kliūtys. Danielis Terbergeris, „Katag“ vadovaujantis partneris, ragina skubiai stiprinti vidaus paklausą. Pagal koalicinį susitarimą tokie žingsniai, kaip 30 procentų mažėjantis nusidėvėjimo tarifas investicijoms į įrangą, numatomi iki 2027 m., o laipsniškas pelno mokesčio mažinimas nuo 2028 m. Tačiau nepasitikėjus vyriausybės politiniu stabilumu šios priemonės išliks neveiksmingos.

Be šių nacionalinių iššūkių, Europa susiduria su Europos investicijų banko ataskaita, susidūrę su pasauliniu netikrumu. Pandemija ir Ukrainos konfliktas smarkiai paveikė žemyno galimybes investuoti, o skaitmeninė ir klimato kaita tuo pat metu reikalauja skubių investicijų. Didelis energijos ir žaliavų kainų spaudimas dar labiau sumažino pasitikėjimą rinkomis.

Valstybės investicijos ir būtinos priemonės

Investicijų trūkumas Europoje yra išskirtinis, nes regionas atsilieka nuo tarptautinių konkurentų, tokių kaip JAV. ES produktyvių investicijų atsilikimas kasmet sudaro 1,5–2 procentus ES BVP mažiausiai dešimt metų. Iššūkiai Ukrainoje taip pat sustiprėjo. Kyla ne tik didėjančios infliacijos, bet ir dar vienuolikos milijonų žmonių skurdo pavojus Europoje.

Norint atremti šią krizę, reikalingos didžiulės viešosios ir privačios investicijos, ypač skirtos naujovėms. Politikos formuotojai turi užkirsti kelią susiskaidžiusioms finansų rinkoms ir išsaugoti bendrąją rinką. Veiksmingas investicijų skatinimo politikos įgyvendinimas priklausys nuo tikslinės rizikos ir politikos koordinavimo ES lygiu. Iš ES atkūrimo ir atsparumo priemonės skiriama daugiau nei 700 mlrd. eurų pertvarkomoms investicijoms remti.

Poreikis išlieka aiškus: tiek Vokietija, tiek visa Europa turi sukurti stabilesnes pagrindines sąlygas ir tikslines paskatas, kad tvariai pagerintų investicinį klimatą ir išspręstų dabartinį investicijų atsilikimą.