AI iššvaistomi milijardai: kodėl įmonės žlunga ir turi mokytis!

AI iššvaistomi milijardai: kodėl įmonės žlunga ir turi mokytis!

Pastaraisiais metais JAV įmonės į dirbtinį intelektą (AI) investavo nuo 30 iki 40 mlrd. Nepaisant šių didžiulių finansinių išteklių, dabartinis Masačusetso technologijos instituto (MIT) Media Lab tyrimas rodo, kad maždaug 95 procentai AI projektų nepasiekia laukiamos ekonominės sėkmės. Šios išvados pagrįstos 300 viešai žinomų AI iniciatyvų įvertinimu, 52 interviu su įmonėmis ir atsiliepimais iš daugiau nei 150 vadovų pramonės konferencijose, pvz. IT kasdien pranešė.

Vėl ir vėl išryškėjantis modelis yra įmonių tendencija per greitai pereiti prie naujų technologijų, nesprendžiant konkrečių verslo problemų. Andrea Hill, JAV konsultantas ir Hill Management Group įkūrėjas, pabrėžia, kad didžioji dalis investicijų skiriama bandomiesiems projektams, ypač rinkodaros ir pardavimo srityse. Tai apima tokias programas kaip automatiniai el. pašto tekstai, pokalbių robotai ir turinio kūrimas.

Iššūkiai ir nesėkmės

Sprendimus priimantys asmenys dažnai susiduria su iššūkiu aiškiai perteikti AI programų pranašumus sudėtingesnėse srityse, tokiose kaip finansai, viešieji pirkimai ar operacijos. Marketingo priemonių patrauklumas grindžiamas prielaida, kad santykius su klientais galima formuoti greitais atsakymais ir teisinga gramatika. Tačiau praktikoje dažnai būna priešingai: varginantys pokalbių robotai ir netinkami laiškai veda prie akivaizdžių kontaktų su klientais nesėkmių.

MIT tyrimas pabrėžia, kad mažiau pastebimos taikymo sritys, pvz., biuro automatizavimas, finansai ir viešieji pirkimai, užtikrina didžiausią efektyvumo padidėjimą. Matyt, dirbtinio intelekto ekonominė nauda labai priklauso nuo to, ar technologija naudojama konkrečioms verslo problemoms spręsti. Geresnis taikymo sričių supratimas galėtų padėti padidinti investicijų į AI sėkmę.

Dirbtinis intelektas žurnalistikoje

Lygiagrečiai su iššūkiais verslo sektoriuje, žiniasklaidos įmonės taip pat patiria pokyčius naudodamos AI. Remiantis „Reuters“ instituto tyrimu „Žurnalistika ir technologijos – tendencijos ir prognozės 2025 m.“, 87 procentai naujienų skyrių tikisi esminių pokyčių savo darbe naudojant generatyvųjį AI. Ypač atsižvelgiant į mažėjantį pasiekiamumą, ekonominį spaudimą ir reguliavimo neapibrėžtumą, daugelis žiniasklaidos įmonių ieško dirbtinio intelekto palaikomų naujovių, kad galėtų įveikti šiuos iššūkius. Refa nustato.

Galimas pritaikymas žurnalistikoje yra automatinis naujienų vertimas ir suasmenintos naujienos. Šiame kontekste vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su AI teikėjais, tokiais kaip „ChatGPT“. Licencijavimo sutartys galėtų ne tik atverti naujus pajamų srautus, bet ir suteikti didesnę prieigą prie pažangių AI technologijų, toliau skatindamos žiniasklaidos pramonės transformaciją.