Klimato krizė Afrikoje: ekstremalūs orai kelia grėsmę gyvybei ir pasėliams!

Klimato krizė Afrikoje: ekstremalūs orai kelia grėsmę gyvybei ir pasėliams!

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) pažymėjo savo ataskaitoje „Klimato padėtis Afrikoje 2024 m.“, o pastarasis dešimtmetis buvo karščiausias Afrikoje. Ataskaitoje skubiai įspėjama apie toli siekiančius klimato krizės padarinius, dėl kurių didėja ekstremalūs orai, badas, nesaugumas ir perkėlimas. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad 2024-ieji yra vieni šilčiausių metų dėl aukštos jūros paviršiaus temperatūros ir jūros karščio bangų. Šie pokyčiai yra didžiulis iššūkis žemės ūkiui, maisto saugumui, vandens tiekimui ir gyventojų sveikatai bei švietimui.

2024 m. Afrika patyrė ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip smarkios liūtys, potvyniai, atogrąžų ciklonai, sausros ir karščio bangos. Ataskaitoje pabrėžiami iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkis ir aplinka, ir pateikiami konkretūs pavyzdžiai. Pietų Afrikoje tokios šalys kaip Malavis, Zambija ir Zimbabvė patyrė niokojančias sausras, o grūdų derlius ten 16 % mažesnis už penkerių metų vidurkį. Žemas vandens lygis Karibos ežere taip pat nulėmė elektros tiekimą ir ekonominius sutrikimus.

Ekstremalūs oro reiškiniai ir jų pasekmės

Rytų Afrikoje smarkios liūtys nuo kovo iki gegužės sukėlė didelius potvynius Kenijoje, Tanzanijoje ir Burundyje. Šios stichinės nelaimės nusinešė šimtus mirčių ir paveikė daugiau nei 700 000 žmonių. Vakarų ir Centrinėje Afrikoje daugiau nei keturi milijonai žmonių nukentėjo nuo potvynių, kurie taip pat nusinešė kelis šimtus gyvybių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti savo namus. Šiaurės Afrika užfiksavo trečią iš eilės žemesnį nei vidutinį grūdų derlių, o Maroko gamyba sumažėjo 42% žemiau penkerių metų vidurkio.

WMO skubiai ragina daugiau investuoti į infrastruktūrą, dalijimąsi duomenimis ir integruotas paslaugas, kad būtų sustiprintos ankstyvojo įspėjimo sistemos ir skatinamas atsparumas klimato kaitai. Šiame kontekste buvo sukurta Kaire įsikūrusi kontinentinė kosmoso agentūra, kurios tikslas – suvienyti nacionalines kosmoso programas. Taip siekiama sudaryti sąlygas geriau rinkti duomenis apie klimatą ir jais keistis, o tai labai svarbu atsižvelgiant į dabartinę krizę.

Klimato kaitos ir aprūpinimo maistu ryšys

Klimato kaita daro įtaką ne tik oro sąlygoms, bet ir turi rimtą poveikį maisto saugumui regione. FAO teigimu, klimato kaita smarkiai paveikia maisto prieinamumą, prieinamumą ir kokybę, dar labiau pablogindama ir taip trapias gyvenimo sąlygas daugelyje Afrikos šalių. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija taip pat pabrėžia, kad dėl klimato rizikos ir ekonominių iššūkių didėja maisto krizė.

Kitas sudėtingas veiksnys – dėl klimato kaitos didėjanti zoonozių rizika, dėl kurios gali toliau plisti infekcinės ligos. Tai yra didelė visuomenės sveikatos problema ir padidina vaikų bei kitų pažeidžiamų grupių pažeidžiamumą. UNICEF ir kitos organizacijos perspėja, kad būtina klimato ir sveikatos politika dažnai nėra palanki vaikams, o tai dar labiau apsunkina jaunosios kartos padėtį regione.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, Afrikos šalims reikia ne tik technologinių naujovių, tokių kaip dirbtinio intelekto ir pažangių oro modelių naudojimas, bet ir visapusiškos kovos su klimato krize strategijos. WMO ataskaita yra penktoji iš serijos, paremtos įvairių meteorologijos tarnybų ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimu, ir atkreipia dėmesį į situacijos skubumą.