Klimato apsauga kaip augimo variklis: galimybės ekonomikai ir aplinkai!

Klimato apsauga kaip augimo variklis: galimybės ekonomikai ir aplinkai!

Neseniai Berlyne vykusioje konferencijoje EBPO ir JTVP pristatė naują ataskaitą, kurioje pabrėžiamas klimato veiksmų ekonominis gyvybingumas. Remiantis tyrimo išvadomis, pabrėžiama, kad ambicinga klimato politika ne tik skatina CO₂ emisijų mažinimą, bet ir veikia kaip ekonomikos augimo variklis. Klimato ir energetikos politikos tikslai turėtų būti laikomi tvaraus vystymosi galimybėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasauliniai klimato tikslai neatitinka lūkesčių, o CO₂ emisija ir toliau didėja. 2024 m. buvo užfiksuotas naujas didelis CO₂ išmetimas, o tai rodo veiksmingos klimato politikos būtinybę.

2025 m. Paryžiaus susitarimą pasirašiusios valstybės privalo pateikti naujus klimato planus (NDC). Kol kas šiuos naujus planus pateikė tik 22 iš 197 valstybių. Ataskaitoje teigiama, kad ambicingesni NDC 2022–2040 m. galėtų padidinti pasaulio BVP maždaug 60 %. Ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojama, kad BVP iki 2050 m. padidės 3 %, o iki amžiaus pabaigos – net iki 13 %. Priešingai, dvejonės dėl klimato politikos iki 2030 m. gali sumažinti pasaulio BVP 0,75 proc., o ekstremalūs oro reiškiniai Europoje iki 2050 m. gali sumažėti 2,3 proc.

Klimato kaita ir ekonominiai iššūkiai

Ataskaitose įspėjama apie ekonominę žalą, kurią gresia vadinamieji klimato lūžio taškai, tokie kaip ledo sluoksnių tirpimas. Į šiuos pokyčius reikia žiūrėti rimtai, kad ateityje būtų išvengta žalos. EBPO generalinis sekretorius pabrėžia, kad augimo ir klimato tikslai yra suderinami. Tačiau norint įgyvendinti 2025 m. NDC ciklo rekomendacijas, būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas, geresnis klimato ir plėtros tikslų koordinavimas bei privataus sektoriaus įsitraukimas.

Kovos su klimato kaita priemonių skubumas taip pat labai svarbus Europos klimato apsaugos politikoje. Remiantis dabartinėmis Federalinės aplinkos agentūros (UBA) ataskaitomis, ES siekia sumažinti klimato kaitos padarinius ir skatinti prisitaikymą prie jos. Tarptautinė klimato apsaugos politika, tokia kaip JT Bendroji klimato kaitos konvencija arba Kioto protokolas, yra labai svarbios Europos pastangoms ir strateginiams sprendimams.

Atsinaujinanti energija ir ateities tikslai

2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ES sudarė apie 3 milijonus kilotonų CO₂ ekvivalento. Energetikos sektoriui tenka 26 %, transporto – 22 %, pramonės – 22 %, pastatų – 13 %, o žemės ūkio – 12 % išmetamų teršalų. 2020 m. ES viršijo savo klimato tikslus, pagal kuriuos buvo reikalaujama 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. Tai tapo įmanoma pirmiausia dėl Koronos pandemijos padarinių, taip pat buvo pasiekti tikslai padidinti atsinaujinančios energijos dalį iki 20 proc. ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc.

2018 m. lapkričio 18 d. paskelbta ilgalaike strategija „Švari planeta visiems“ ES siekia iki 2050 m. pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis. Strategija yra pagrindinis Ursula von der Leyen programos ir 2019 m. gruodžio mėn. priimto Europos žaliojo kurso ramstis. 2021 metų liepą buvo priimtas ES klimato įstatymas, kuris nustato teisinį pagrindą šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumui iki 2050 m.

Apibendrinant galima pasakyti, kad klimato apsauga yra labai svarbi ne tik aplinkai, bet ir ekonomikai. Tebėra labai svarbu, kad visos valstybės prisidėtų prie veiksmingos klimato politikos įgyvendinimo, kad būtų pasiekti ekonominiai ir aplinkosaugos tikslai. Pakartotiniai ir įsipareigoję politiniai veiksmai yra būtini norint užtikrinti tvarią ateitį.