Klimato apsaugai iškilo pavojus: milijardinis finansavimas klimatui žalingiems projektams!

Klimato apsaugai iškilo pavojus: milijardinis finansavimas klimatui žalingiems projektams!

Dabartinė Ekologinės-socialinės rinkos ekonomikos forumo (FÖS) analizė, kuri buvo parengta „Germanwatch“ ir „Climate Alliance Germany“ užsakymu, rodo, kad Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja įvesti klimatui žalingas subsidijas, kurių dydis sieks 9–15 milijardų eurų kasmet. Tai susiję su esamu specialiu Klimato ir transformacijos fondo (KTF) fondu, kurio lėšos per metus siekia 10 mlrd. Nepaisant šių lėšų, tariamai investuotų į klimato apsaugą, klimato apsaugos organizacijos baiminasi, kad naujos subsidijos energetikos ir transporto srityse pakenks teigiamam fondo poveikiui. Econews pranešė.

Sąjungos ir BPD koaliciniame susitarime numatytos priemonės, kurios sutvirtintų ar net išplečia esamas klimatui žalingas subsidijas. Nemaža dalis naujų lėšų skirta energetikos sektoriui, kurio biudžete numatyta nuo 5,9 iki 9,8 milijardo eurų, o transporto sektoriui – apie 1,9 milijardo eurų. Stefanie Langkamp iš Vokietijos klimato aljanso kritikuoja šią plėtrą ir pažymi, kad planuojami padidinti pašalpą važinėti į darbą ir atgal bei finansuoti dujų jėgaines žymiai sumažins specialaus fondo poveikį.

Kritika dėl klimatui žalingų subsidijų

Ypač prieštaringos yra transporto sektoriuje numatytos priemonės, tarp jų – aviacijos mokesčio sumažinimas ir minėtasis pašalpos padidinimas. Kritikai teigia, kad tai kenkia aplinkai draugiško elgesio paskatoms. Energetikos sektoriuje taip pat turėtų būti pasiektos pigesnės elektros kainos, kurias reikėtų pasiekti mažinant elektros mokesčius ir tinklo mokesčius bei rinkliavas. Tačiau šios priemonės taip pat galėtų paskatinti didesnį vartojimą ir prieštarauja tvarios energijos politikai Energijos ateitis aptarė.

Anja Gebel iš „Germanwatch“ perspėja, kad numatytos subsidijos gali kelti pavojų skubiai reikalingai modernizacijai, siekiant klimatui neutralios ekonomikos. Paskatos iki 2030 m. pastatyti iki 20 gigavatų dujomis kūrenamų elektrinių laikomos ypač problemiškomis, nes jos beveik dvigubai padidina ankstesnės vyriausybės pajėgumus. Trūksta išsamios analizės, kad būtų galima veiksmingai neutralizuoti fosilijų blokavimo poveikį.

Nepakankamas CO2 kainos vairavimo poveikis

Planuojamos priemonės taip pat didina susirūpinimą dėl CO2 kainos lemiamo poveikio. Vokietija šiuo metu naudojasi Europos Sąjungos galimybe kompensuoti dideles elektros energijos sąnaudas pramoniniams tikslams. Planuojamas nuolatinis elektros sąnaudų kompensavimo išplėtimas ir jos išplėtimas į kitus sektorius gali dar labiau susilpninti paskatą mažinti emisijas. Taip pat rekomenduojama nuosekliai toliau plėtoti ES masto CO2 pasienio reguliavimo mechanizmą, siekiant sustiprinti klimato apsaugos tikslus.

Atsižvelgdamos į šiuos pokyčius, aplinkosaugos organizacijos ragina kritiškai išnagrinėti visas koalicijos sutartyje numatytas subsidijas, kad būtų aiškiai sutelktas dėmesys į klimatui palankias subsidijas. Priešingu atveju Vokietija rizikuoja nesilaikyti savo klimato tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų, taikydama klaidingas klimatui kenksmingas paskatas.