Baimės krizės: investicijos į vėjo jėgaines Austrijoje ant slenksčio!
Austrija planuoja iki 2030 metų į vėjo jėgaines investuoti 4,7 mlrd. eurų, tačiau politinės priemonės kelia pavojų plėtrai ir darbo vietoms.
Baimės krizės: investicijos į vėjo jėgaines Austrijoje ant slenksčio!
Vėjo energetikos pramonė Austrijoje šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais, kurie kelia grėsmę planuojamoms iki 4,7 mlrd. eurų investicijoms iki 2030 m. Šios investicijos yra itin svarbios ne tik pramonės stabilumui, bet ir šalies ekonomikos atsigavimui, nes jos skirtos darbo vietoms kurti ir mokestinėms pajamoms. Florianas Maringeris, „IG Windkraft“ generalinis direktorius, naujausias vyriausybės priemones, ypač įnašą į biudžeto krizę, suvokia kaip grėsmę sektoriaus plėtrai. Jis pabrėžia, kad politiniai įsikišimai gerokai pablogino investicinį klimatą Austrijoje ir todėl gali turėti neigiamą poveikį pramonei, kuri šiuo metu sunaudoja apie 16 proc.
2023 m. sausį vėjo energijos pramonė buvo pasirengusi investuoti tris milijardus eurų per ateinančius trejus metus. Atsižvelgiant į nuolatinius iššūkius, investicijų potencialas dabar išaugo iki keturių milijardų eurų. Išplėtus vėjo energijos potencialą, tikimasi, kad elektros suvartojimo dalis gali padidėti iki 20 proc. Dėl šių investicijų vėjo energijos pramonė Austrijoje iš viso galėtų sukurti 1,8 milijardo eurų bendrosios pridėtinės vertės ir iki 2030 m. sukurti 25 000 darbo vietų, nors biurokratija ir neaiškios pagrindų sąlygos daro didelę įtaką įmonėms.
Fiskalinis ir ekonominis poveikis
Išsami ekonominio poveikio analizė rodo, kad vėjo jėgainių veikla Žemutinėje Austrijoje per metus sukuria 496 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir 280 mln. eurų mokesčių pajamų. Pramonėje čia dirba apie 1342 žmonės. Bendras numatomas vėjo energijos mokesčių įnašas iki 2030 m. yra 760 milijonų eurų, o tai pabrėžia pagrindinį šios technologijos vaidmenį Austrijos ekonominiam stabilumui.
Ypač stipriai neigiamą politinių priemonių poveikį jaučia regioninės įmonės, tokios kaip WEB Windenergie AG, kurios vaidina pagrindinį vaidmenį vėjo energetikos pramonėje. Maringeris pabrėžia, kad regioninėms vidutinėms įmonėms, norint sėkmingai investuoti į vėjo energetikos plėtrą, reikia aiškių pamatinių sąlygų. Tam reikia teisingai suplanuoti įnašą į biudžeto krizę, paspartinti patvirtinimo procesą ir įvesti stabilų teisinį reglamentavimą.
Iššūkiai ir sprendimai
Vėjo energijos pramonė taip pat susiduria su ilgais patvirtinimo terminais iki aštuonerių metų, o tai gerokai atitolina naujų projektų įgyvendinimą. Šis vėlavimas ir sunkiai apskaičiuojamas indėlis į energijos krizę yra rimtos kliūtys, kurias reikia įveikti. Pramonėje aptariami sprendimai: naujo energetikos pramonės įstatymo poreikis, energijos krizės įnašo restruktūrizavimas ir tinklo plėtros modernizavimas bei nauji finansavimo modeliai.
Ateinančių trejų metų prognozės yra ir sudėtingos, ir daug žadančios: tikimasi per 3 milijardus eurų investicijų ir daugiau nei 2000 megavatų gamybos apimties. Atsižvelgiant į šiuos skaičius ir galimą lankstumą, kurį vėjo energija gali pasiūlyti energijos rinkai, labai svarbu, kad pagrindinės sąlygos būtų optimizuotos, kad būtų užtikrintos didelės investicijos į šį svarbų sektorių. Nors vėjo energija klesti tokiuose regionuose kaip Žemutinė Austrija, Burgenlandas, Štirija ir Aukštutinė Austrija, tvariam atsinaujinančios energijos vystymui Austrijoje būtina aiški ir palanki politika.
Norėdami gauti daugiau informacijos, galite perskaityti straipsnius iš EcoNews ir Mažas laikraštis skaityti.