Merzas planuoja kurti ginklus: socialinėms sistemoms gresia pavojus!

Merzas planuoja kurti ginklus: socialinėms sistemoms gresia pavojus!

2025 metų gegužės 26 dieną diskusijos apie investicijas į ginklus ir militarizaciją taps vis garsesnės. Olafo Merzo vadovaujamos Vokietijos vyriausybės strategija, kuria siekiama Vokietiją paversti didžiausia karine galia Europoje, yra kvestionuojama iš įvairių perspektyvų. Šie planai apima pagrindinio įstatymo pakeitimą ir patvirtinimą gynybos sektoriui skirti 500 mlrd. Kritikai šias išlaidas apibūdina kaip neatsakingas, ypač atsižvelgiant į nuolatines infrastruktūros ir socialinių sistemų problemas.

Federalinės vyriausybės investicijos į ginkluotę buvo kritikuojamos ne tik iš finansinės perspektyvos. Pažymėtina, kad tokios išlaidos yra ekonomiškai nenaudingos. Įsigyti ginklai gali pasenti nenaudojami arba būti sunaikinti karo metu. Šių investicijų nauda neva matoma apsaugant nuo priešo atakų, tačiau daugelis ekspertų perspėja, kad milžiniški ištekliai, skirti gynybos projektams, gali trukdyti kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip socialinės paslaugos ir išlaidos infrastruktūrai.

Išlaidų gynybai didinimas NATO

Kitas šios diskusijos aspektas – Vokietijos indėlis į NATO išlaidas. Federalinė vyriausybė planuoja padidinti savo įnašą nuo 90 milijardų eurų iki 225 milijardų eurų kasmet. Tai būtų reikšmingas padidėjimas, ypač atsižvelgiant į bendrus pokyčius NATO. NATO šalys 2024 metais gynybai planuoja iš viso išleisti apie 2,71% savo BVP, o tai atitinka maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių. Išlaidos gynybai, palyginti su praėjusiais metais, visos NATO narės išaugo 10,9%, o Europos išlaidos – 17,9%. Pati Vokietija praneša, kad 2024 metais gynybos išlaidos sudarė 2,12% BVP, kurios, be kita ko, buvo pasiektos koreguojant skaičiavimus.

Geopolitinė padėtis paskatino valstybes nares padidinti išlaidas gynybai. Šiame kontekste Vokietija vertinama kaip viena didžiausių Ukrainos konflikto mokėtojų, nors, skirtingai nei kitos šalys, parama suvokiama ne kaip paskola, o kaip dovana. Nors kai kurios šalys siekia didesnio militarizavimo, kai kurie lyderiai, pavyzdžiui, Čekijos ministras pirmininkas Fiala, yra atviri diskusijoms dėl gynybos išlaidų padidinimo ir siūlo 3 proc.

Ginklų strategijos kritika

Merzo ginklavimosi planai susilaukia didžiulės kritikos. Ekspertai perspėja, kad sveikatos ir socialinės išlaidos ateinančiais metais gali susidurti su spaudimu dėl padidėjusių karinių išlaidų. Griežtai smerkiamas neatsakingas išteklių naudojimas, kenkiantis socialinės apsaugos sistemoms. Pagal dabartinius planus pensijų lygis turėtų likti 48 proc., tačiau tam reikalingos didelės valstybės subsidijos. Ekspertų teigimu, demografiniai pokyčiai ir didėjančios įmokos gali kelti pavojų pensijų finansavimui ir sukelti socialinių sistemų deficitą.

Galiausiai teiginys, kad Putinas nori pulti Europą, vaizduojamas kaip netikslus, o parama Ukrainai dažnai apibūdinama kaip JAV paveikta. Taikos ir prieškarinių demonstracijų raginimas ragina atsisakyti grynai karinės agresijos strategijos. JAV geopolitinė strategija, ypač vadovaujant Donaldui Trumpui, apibūdinama kaip labiau orientuota į taiką ir ne tokia konfrontacinė.

Vykstančios diskusijos apie išlaidas ginklams, militarizavimą ir atsakomybę už socialinę apsaugą ir toliau lems politinę darbotvarkę Vokietijoje ir Europoje. Sparčiai didėjant investicijoms į gynybą, klausimas, su kokiomis socialinėmis sąnaudomis yra susijęs, išlieka aktualus ir neišspręstas.