Milijardai investicijų: kodėl branduolinė energija išlieka brangi rizika

Milijardai investicijų: kodėl branduolinė energija išlieka brangi rizika

Bostono universiteto Pasaulinio tvarumo instituto (IGS) išsami analizė nagrinėja energijos projektų iššūkius ir sąnaudas visame pasaulyje. Remiantis 662 projektais iš 83 šalių, įgyvendintų nuo 1936 m., tyrimas rodo, kad bendros investicijos sudarė apie 1,25 trilijono eurų. Ypač pastebimi dideli sąnaudų viršijimas ir vėlavimai atominėse elektrinėse, kurių statyba kainuoja vidutiniškai dvigubai brangiau nei planuota iš pradžių. Šie projektai pasižymi ne tik didelėmis papildomomis išlaidomis, bet ir ilgiausiais vėlavimais, dėl kurių dažnai kyla stresas ir politiniai konfliktai.

Investicijos į branduolinę energetiką dažnai reikalauja papildomo finansavimo, siekiančio milijardus. Kitas dėmesys skiriamas vandenilio ir anglies surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijoms, kurios taip pat kovoja su finansiniais ir statybos sunkumais. Priešingai, saulės energijos parkai ir naujos elektros linijos veikia žymiai geriau sąnaudų ir planavimo požiūriu. Vėjo turbinos taip pat siūlo palyginti aukštą planavimo saugumo lygį, todėl jos yra patrauklus pasirinkimas būsimoms investicijoms.

Didelių projektų kaštai ir rizika

Pagrindinė tyrimo išvada – didelis pavojus didelėms elektrinėms, ypač didesnėms nei 1560 megavatų. Tokiais atvejais žymiai padidėja ir laiko, ir išlaidų viršijimo tikimybė. Dėl vėlavimo, viršijančio 87,5 % pradinio statybos laiko, išlaidos smarkiai išauga. Kita vertus, mažesni, moduliniai projektai galėtų būti labiau nuspėjama ir ekonomiškesnė alternatyva pereinant prie energijos perėjimo iššūkių.

Jei IGS tyrimo rezultatus įtrauktumėte į Vokietijos energetikos perėjimo kontekstą, pamatytumėte, kad atsinaujinančios energijos dalis sparčiai auga. 2024 m. ši dalis sudarė 55 proc., o iškastiniai energijos šaltiniai, tokie kaip anglis ir gamtinės dujos, taip pat branduolinė energija, sudaro mažėjančią elektros energijos tiekimo dalį. Pastebėtina, kad 2023 m. balandį atominė energija buvo išjungta, o tai sumažino priklausomybę nuo šios rizikingos technologijos.

Pasaulinės investicijos į energetikos perėjimą

2023 m. pasaulinės investicijos į energetikos pertvarką pasiekė 1,8 trilijono USD, ty 17 % daugiau nei per metus. Prognozės rodo, kad pasaulinė atsinaujinančios energijos rinka iki 2030 m. gali siekti daugiau nei 2 trilijonus USD. Vokietijoje vėjo energija sudaro maždaug trečdalį elektros energijos, o iškastinė energija tampa vis brangesnė ir mažiau konkurencinga.

Apibendrinant galima pastebėti, kad IGS atlikta analizė ir dabartiniai pokyčiai Vokietijoje rodo reikšmingą energijos gamybos pertvarkymą. Branduolinės energetikos projektai yra finansiškai rizikingi ir neefektyvūs, o atsinaujinanti energija vis labiau populiarėja kaip ilgalaikiai, tvarūs sprendimai. Ekonominis branduolinės energijos pranašumas vis dažniau vertinamas kaip silpnas, o tai dar labiau skatina diskusiją apie naujų elektrinių, įskaitant mažus modulinius reaktorius (SMR), statybą.

Šios išvados yra vertinga duomenų bazė būsimoms investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir būtiniems rizikos vertinimams. Daugiau informacijos galite rasti ataskaitose iš Fokusas ir Polaris.