Plauener netenka 23 000 eurų: sukčiavimas internete su melagingais pažadais!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

42-ejų metų Plaueno gyventojas investicijomis internetu prarado 23 000 eurų. Policija perspėja dėl sukčiavimo nerealiais pažadais laimėti.

Ein 42-Jähriger aus Plauen verlor 23.000 Euro bei Online-Investitionen. Polizei warnt vor Betrug durch unrealistische Gewinnversprechen.
42-ejų metų Plaueno gyventojas investicijomis internetu prarado 23 000 eurų. Policija perspėja dėl sukčiavimo nerealiais pažadais laimėti.

Plauener netenka 23 000 eurų: sukčiavimas internete su melagingais pažadais!

42 metų vyras iš Plauen per įžūlų internetinį sukčiavimą prarado 23 000 eurų. Žiūrėti pranešė. Sukčiavimas nekenksmingai prasidėjo nuo nerealių pažadų laimėti, kuriuos vyras gavo iš internetinės pažįstamos. Iš pradžių jis investavo nedideles sumas, kurios atnešė akivaizdų pelną. Tačiau iliuzija truko neilgai: nusprendęs į neva pelningą aferą investuoti 23 000 eurų, netrukus sulaukė žinios, kad iškilo problemų dėl išmokėjimo.

Siekdami „išsiaiškinti“ situaciją, sukčiai jo paprašė įnešti dar vieną penkiaženklę sumą. Vyrui taip pat buvo grasinama, kad jam nesumokėjus bus užblokuota jo sąskaita. Dėl šių machinacijų į įvykio vietą atvyko policija, kuri pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo ir turto prievartavimo. Valdžia skubiai įspėja apie nerealiai didelį pelną, kuris dažnai žadamas iš tokių investicijų.

Valdžios institucijų įspėjimai

Policija ir kitos institucijos pataria neperduoti internetinės bankininkystės prieigos duomenų tretiesiems asmenims. Bitkoino ir kriptovaliutų sukčiavimo aukų daugėjimas kelia nerimą. Kaip Advokatas.de pranešė, kad finansiniai sukčiai, norėdami privilioti aukas, el. paštu naudoja apgaulingai tikrus dokumentus. Apgaulingos platformos kuriamos tam, kad priviliotų nieko neįtariančius investuotojus. Dažnai susisiekiama per „WhatsApp“, „Telegram“ ar el. paštu, kad aukoms būtų pasiūlytos investavimo galimybės.

Šie sukčiai prašo savo aukų įnešti lėšų netikrose prekybos platformose. Norint įgyti pasitikėjimą, dažnai naudojami netikri prekybos dokumentai, rodantys tariamus likučius blokų grandinėje. Taip pat paplitę tokie metodai, kaip rinkliavų ėmimas arba mokesčių sumokėjimas prieš atsiimant pinigus. Todėl aukos turėtų imtis neatidėliotinų priemonių, kad išsaugotų įrodymus ir apsaugotų savo duomenis bei pakeistų prisijungimo duomenis, kad būtų išvengta tolesnės žalos.

Sukčių naudojamos skaitmeninės technologijos leidžia sukurti itin tikroviškus dokumentus ir interneto puslapius. Ypač po rinkos žlugimo jie dažnai bando „padėti“ investuotojams specialiais programinės įrangos pasiūlymais nuostoliams kompensuoti. Tarptautinės tyrimo institucijos neseniai išardė didelius sukčiavimo tinklus, kurie uždirbdavo milijonus. Nors „blockchain“ technologija leidžia greitai perduoti duomenis, ji taip pat siūlo operacijų atsekamumą, o tai gali būti naudinga atliekant tyrimus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Plauen vyro atvejis parodo, kaip greitai galite tapti internetinio sukčiavimo auka. Policija ir daugybė įspėjimų portalų remiasi informacija, kad išvengtų tolesnių aukų.