Turtingos šeimos remiasi didelėmis investicijomis su socialiniais standartais
Naujas PwC tyrimas rodo, kad pasiturinčios šeimos vis dažniau tikslingai investuoja į didelio masto projektus, kurių dėmesys skiriamas socialiniam ar ekologiniam požiūriui.
Turtingos šeimos remiasi didelėmis investicijomis su socialiniais standartais
Pasiturinčios šeimos rodo vis didesnį susidomėjimą tikslinėmis investicijomis, ypač į įmones ir startuolius. Tai pabrėžė neseniai atlikta daugiau nei 11 000 šeimos biurų visame pasaulyje analizė, pateikta PwC Global Family Office Deals tyrime. Šis tyrimas pabrėžia turtingųjų investavimo strategijų posūkį, kurie tampa vis labiau susitelkę ir koncentruojasi į keletą kruopščiai atrinktų didelių investicijų. Šios investicijos dažnai yra susijusios su socialiniais ar aplinkosaugos teiginiais, kurie atspindi investuotojų supratimą apie tvarią ir atsakingą įmonių praktiką. The Standartas praneša, kad šis modelio pakeitimas gali turėti didelės įtakos finansiniams srautams ateityje.
PwC tyrimas taip pat rodo, kad tradicinės šeimos biurų kategorijos keičiasi. Įprasti tipai dabar yra vienos šeimos biurai (SFO), kelių šeimų biurai (MFO), įterptieji šeimos biurai (EFO) ir virtualūs šeimos biurai (VFO). Be to, svarbesnės tapo naujos rūšys, pvz., pagrindinės / šeimos investicijų biurai ir šeimos verslo įmonės. Visos šios institucijos yra pagrįstos šeimos turtu ir atspindi daugelio turtingų šeimų verslumą.
Šeimos biurų raida
Šeimos biurų ypatybės ir struktūros nuolat kinta. Įdomu tai, kad tik 20 % šių biurų sukuriami grynųjų pinigų atveju, pavyzdžiui, parduodant įmonę. Didžioji dauguma, ty 80 %, savo turtus gauna iš aktyvaus verslo. Tai rodo, kad didžioji dalis šeimos biurų savininkų yra verslininkai arba verslininkės šeimos, o tik 5% – paveldėtojai. Technologijų pionierių ir rizikos draudimo fondų valdytojų, dar vadinamų „Volstryto milijardieriais“, įtaka nuolat auga ir keičia investicijų į šeimos biurus strategijas.
Kitas įdomus momentas yra tai, kad daugiau nei 75 % analizuotų šeimos biurų buvo įkurti nuo 1993 m., o maždaug pusė jų – nuo 2006 m. Tai rodo santykinį šių investavimo formų jaunimą ir pabrėžia dinamišką aplinką, kurioje šios institucijos veikia.
Apibendrinant galima teigti, kad pasiturinčių šeimų investicinė elgsena vis labiau juda link tikslingų, tvarių ir didelio masto investicijų. Šie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik privačiam šeimų turtui, bet ir turėti platų poveikį rinkoms bei visuomenei.