Rekordinis 2025 metų biudžetas: milijardai saugumui, skolos sparčiai auga!

Rekordinis 2025 metų biudžetas: milijardai saugumui, skolos sparčiai auga!

2025 m. birželio 30 d. naujoji federalinė vyriausybė, vadovaujama federalinio finansų ministro Larso Klingbeilo (SPD), pristatė einamųjų metų biudžeto projektą. Šis projektas parengtas iškilus dideliems finansiniams iššūkiams po to, kai ankstesnė vyriausybė žlugo rengiant biudžetą. Federalinis kabinetas patvirtino projektą, kuriame pateikiami ne tik pagrindiniai 2026 m. skaičiai, bet ir apytikslis finansinis planas iki 2029 m. Ypač vertas dėmesio patvirtintas įstatymas, steigiantis specialų infrastruktūros ir klimato neutralumo fondą.

2025 metams planuojamos išlaidos iš viso siekia 503 milijardus eurų. Einamųjų metų investicijų suma susideda iš:

• 62,7 Milliarden Euro im Kernhaushalt,
• 25,7 Milliarden Euro im Klima- und Transformationsfonds,
• 27,2 Milliarden Euro aus dem neuen Sondervermögen.

Nauja skola ir gynybos biudžetas

Nauja skola 2025 metams siekia 81,8 mlrd. eurų, o iki 2026 m. turėtų išaugti iki 89,3 mlrd. eurų. Saugumo politikos kontekste federalinė vyriausybė planuoja padidinti gynybos biudžetą iki 62,4 mlrd. eurų 2025 m. Šios išlaidos atitinka 2,4 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra ilgalaikio plano dalis: iki 2029 metų gynybos biudžetas turėtų padidėti iki 152,8 milijardo eurų, o tai tris kartus viršija dabartinį biudžetą.

Šis padidinimas būtinas siekiant įgyvendinti naują NATO tikslą iki 2035 m. kasmet į gynybą investuoti penkis procentus BVP. Be to, ateityje išlaidos išorės ir vidaus saugumui bus atleistos nuo skolų stabdžio, o tai atvers daugiau galimybių finansiniams ištekliams.

Politikos atsakai ir fiskaliniai prioritetai

Vyriausybė biudžeto projekte nustatė tris pagrindinius finansų politikos prioritetus: investicijas į augimą ir saugumą, struktūrines reformas, užtikrinančias konkurencingumą ir pagalbą piliečiams, ir aiškų biudžeto konsolidavimą su konkrečiais taupymo būdais. Nepaisant to, opozicinės partijos jau sulaukia kritikos. Žalieji kritikuoja subsidijas dujoms, kurios finansuojamos iš klimato ir pertvarkos fondo, o kairieji kritikuoja dideles išlaidas gynybai ir neigiamą jų poveikį savivaldybėms.

Nauji ateinančių metų skolos skaičiai taip pat reikšmingi. Prognozuojama, kad 2026 m. nauja skola sieks 89,3 mlrd. eurų, o 2027 m. – 87,5 mlrd. eurų. Nuo 2028 m. grynasis skolinimasis turėtų padidėti iki 115,7 mlrd. Šios paskolos kartu su nauju specialiu infrastruktūros ir klimato apsaugos fondu dar labiau padidins šalies skolų naštą.

Norint pagaliau įgyvendinti vyriausybės projektą, reikalingas Bundesrato ir Bundestago pritarimas. Artėjančios politinės diskusijos žada būti įdomios, nes vyriausybė bando rasti pusiausvyrą tarp investicijų, skolų ir teisėtų opozicijos reikalavimų.

Finansiniams iššūkiams būdingos didėjančios palūkanų išlaidos, kurias federalinė vyriausybė turės padengti ateinančiais metais. Pokyčiai ateinančiais mėnesiais bus labai svarbūs ilgalaikiam Vokietijos finansų politikos tvarumui. Daugiau informacijos galite rasti adresu Valdžios veidrodis ir Bavarijos radijas.