Perlaidos rekordiškai daug: Kosovo ekonomika kovoja dėl išlikimo
Kosovo gyventojai namo perveda 651 milijoną eurų, tačiau ekspertai perspėja dėl trapios ekonominės padėties.
Perlaidos rekordiškai daug: Kosovo ekonomika kovoja dėl išlikimo
2025 metų pirmąjį pusmetį išeivijos kosoviečiai Kosovui pervedė įspūdingą 651 mln. Tai yra nedidelis padidėjimas, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Nepaisant šios teigiamos raidos, ekonomistai perspėja, kad didėjančios pinigų perlaidos nėra ekonomikos pagerėjimo požymiai, o atspindi vidinę krizę. „Safet Gërxhaliu“ pabrėžia, kad didžioji dalis perlaidų yra naudojama kasdieniam vartojimui ir tik nedidelės investicijos skiriamos ilgalaikiams projektams.
Perlaidos, kurios teikia didelę paramą daugeliui šeimų, vis dažniau vertinamos kaip rizika. Florinas Aliu pabrėžia, kad didelė priklausomybė nuo šių perlaidų kelia pavojų šalies gerovei. Galimas pinigų perlaidų sumažėjimas gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos Kosovo išsivystymo lygiui. Todėl ekspertai rekomenduoja plėtoti politiką, kuria būtų siekiama nukreipti šias perlaidas į gamybinius sektorius ir tvarios plėtros projektus, siekiant stabilizuoti ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje.
Ekonominės pagrindų sąlygos
Nepaisant 4,4 % realaus BVP augimo 2024 m., 2025 m. tikimasi tolesnio 3,9 % augimo. Tačiau šias optimistines augimo prognozes temdo politinis neapibrėžtumas tiek šalyje, tiek užsienyje, slegiantis ateities augimo perspektyvas. Po 2025 m. vasario mėn. įvykusių parlamento rinkimų politinė aklavietė iškilo, nes valdančioji partija „Vetëvendosje“ prarado absoliučią daugumą.
ES ragina Kosovą ir Serbiją nuosekliai įgyvendinti Briuselio ir Ohrido susitarimus, kad būtų skatinamas politinis stabilumas. Atsižvelgdama į tai, reitingų agentūra „Fitch“ 2024 m. balandžio mėn. pirmą kartą Kosovui suteikė tarptautinį kredito reitingą „BB- su stabilia perspektyva“, o tai vertinama kaip teigiamas signalas potencialiems investuotojams.
Prekybos santykiai ir sektoriai
Ekonominės naujienos iš Kosovo rodo teigiamus dvišalės prekybos, ypač su Austrija, pokyčius 2024 m. Kosovo ekonomikos augimą skatina privatus vartojimas, verslo investicijos ir paslaugų eksportas. Visų pirma, 2024 m. gamybos sektorius augo 3,6 %, energijos tiekimas – 7 %, didmeninė ir mažmeninė prekyba – 3 %, o finansinės paslaugos – 4 %.
Ministro pirmininko Albino Kurti politinis stabilumas prisidėjo prie teigiamos ekonominės aplinkos prieš 2025 m. vasarį vyksiančius rinkimus. Tačiau regionas išlieka pažeidžiamas vidaus ir išorės iššūkių, galinčių kelti grėsmę ilgalaikiam ekonominiam stabilumui.
Apskritai Kosovo ekonomika susidaro prieštaringai: didėjančios pinigų perlaidos daugeliui namų ūkių reiškia trumpalaikę pagalbą, tačiau pagrindinėms ekonomikos struktūroms reikia tvarių sprendimų, kad būtų galima įveikti trapią ekonomikos būklę.