Rusija siunčia į frontą 20 000 natūralizuotų migrantų!
Rusija po natūralizacijos į karinę tarnybą įdarbina 20 000 migrantų. ES sankcijos ir reakcijos.
Rusija siunčia į frontą 20 000 natūralizuotų migrantų!
Rusijos valdžios institucijos praneša apie maždaug 20 000 migrantų, kurie buvo išsiųsti į karą prieš Ukrainą po to, kai įgijo natūralizaciją, verbavimą. Šią informaciją pateikė Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kaip jis sakė valstybinei naujienų agentūrai Tass. Iš viso karo tarnybai buvo užregistruota 80 000 vyrų, iš kurių 20 000 pateko į frontą. Migrantai daugiausia atvyksta iš Centrinės Azijos šalių, tokių kaip Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija. Ši raida rodo, kad Rusija išlieka imigrantų paskirties vieta net ir praėjus daugiau nei 30 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Siekdami sugauti naujai natūralizuotus vyrus, kariniai tyrėjai vykdo reidus. Šiais reidais siekiama surasti tuos vyrus, kurie nenori registruotis kariuomenėje. Situaciją Rusijoje atspindi priverstinis verbavimas, kuris paveikia daugelį migrantų.
Reakcijos į verbavimą
Šios verbavimo priemonės ne tik pačioje Rusijoje vertinamos kritiškai. Atsižvelgdama į tai, ES įvedė naujas sankcijas dviem Rusijoje gyvenantiems vokiečių tinklaraštininkams Alinai Lipp ir Thomasui Röperiui. Šios priemonės atsirado dėl skleidžiamos dezinformacijos apie Ukrainos karą. Sankcijos apima kelionių apribojimus, turto įšaldymą ir draudimą teikti finansinius išteklius.
Federalinis užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pabrėžė strateginės kantrybės būtinybę ir ekonominį spaudimą Rusijai. Tai vyksta kartu su papildomomis sankcijomis, kurias Britanija įvedė reaguodama į bepiločio lėktuvo ataką Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija tik bando laimėti laiko.
Tarptautinė diplomatija
Vykdydama diplomatiją, ES įgyvendino naują sankcijų Rusijai paketą. Tai apima sugriežtinimą prieš šešėlinį laivyną. Federalinis gynybos ministras Borisas Pistorius apkaltino Rusiją taikos derybose naudojant stabdymo taktiką. Be to, ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas paragino JAV imtis griežtų priemonių, jei nebūtų paliaubų.
Kalbant apie platesnį politinį kontekstą, Rusija paleido Graikijos naftos tanklaivį, kuris anksčiau buvo sulaikytas Rusijos vandenyse. Europos ir Ukrainos lyderius taip pat sukrėtė Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbis telefonu. Trumpas pareiškė, kad Putinas nori užbaigti Ukrainos karą ir mato galimybę taikai. Šis pokalbis buvo trečiasis nuo D. Trumpo pradėjimo eiti pareigas.
Dabartiniai Ukrainos konflikto įvykiai išryškina sudėtingą geopolitinę situaciją ir iššūkius tarptautinei bendruomenei, kuri siekia sprendimo.